REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 

Diskusijos dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo iki 3 tūkst. eurų bus pratęstos rugsėjį.

Seimo Biudžetų ir finansų komitetas dėl to apsisprendė trečiadienį. Komiteto nariai iš esmės sutarė, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų, kaip ir planuojama.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiek tiek paskubomis tuos dalykus darome“, - posėdyje teigė konservatorius Mykolas Majauskas. Jis taip pat siūlė nustatyti skirtingus ribojimus žmonėms ir įmonėms.

REKLAMA

M.Majauskas siūlo įmonėms leisti grynaisiais atsiskaityti kur kas mažesnėmis sumomis nei gyventojams.

„Jeigu norima mažinti šešėlį, reikia leisti kartelę juridiniams asmenims. Tada duotų efektą, nes jeigu juridiniai turi pakankamai aukštą kartelę, jie gali grynaisiais įsigyti prekes, jų neapskaityti ir vėliau jas realizuoti, taip pat jų neapskaitant“, - teigė jis.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad daugelis šalių tokios praktikos netaiko ir nenustato skirtingų reikalavimų įmonėms ir gyventojams.

REKLAMA
REKLAMA

„Atsiskaitymų su grynaisiais ribojimai prisidėtų kovojant su šešėline ekonomika, nes grynųjų pinigų ribojimas mažina paskatas turėti neapskaitytus pinigus“, - posėdyje sakė finansų ministras. Pasak jo, tik žmonių švietimu tos problemos išspręsti nepavyks.

V. Šapokos teigimu, nustačius 10 tūkst. ribą, kovoje su šešėliu rezultatas nebūtų pasiektas.

„Kuo suma mažesnė, tuo geriau“, - teigė jis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė siūlė atsižvelgti į pinigų naudojimo tradicijas. Pasak jos, Lietuvoje žmonės įpratę turėti ir atsiskaityti grynaisiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Socialdemokratas Andrius Palionis pasigedo finansų įstaigų įsipareigojimų dėl sklandesnio aptarnavimo.

„Jeigu mes priverstinai žmones stumiam į finansines institucijas, tai tada turime ir pareikalauti paslaugų įkainių mažinimo ir prieinamumo“, - pridūrė parlamentaras.

Kai kurie komiteto nariai siūlo ne riboti atsiskaitymus, o fiksuoti tuos, kurie viršija nustatytas sumas.

„Jeigu žmogus turi grynus, kodėl turėtume riboti jo atsiskaitymus?“ - sakė A. Palionis.

Parlamentaras taip pat pasigedo tvarkos, kaip bus „gaudomi skaldomi sandoriai“, kai vengiant pervedimų, leistinomis sumomis grynaisiais būtų atsiskaitoma per kelis kartus.

REKLAMA

Pastaraisiais metais atsiskaitymų grynaisiais ribos kai kuriose šalyse buvo gerokai sumažintos: Ispanijoje - iki 2,5 tūkst. eurų, Rumunijoje - iki 2,26 tūkst. eurų, Italijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje - iki 1 tūkst. eurų, Graikijoje - iki 500 eurų.

Finansų ministerijos duomenimis, Lenkijoje ir Kroatijoje šiuo metu taikoma 15 tūkst. eurų, Čekijoje - 14 tūkst. eurų, Bulgarijoje - 7,67 tūkst. eurų, Latvijoje -7,2 tūkst. eurų, Slovakijoje 5 tūkst. eurų (tarp fizinių asmenų - 15 tūkst. eurų), Belgijoje - 3 tūkst. eurų riba.

REKLAMA

Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo nepritarti atsiskaitymų grynaisiais apribojimui, kadangi tai nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika. Tam taip pat nepritaria Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, siūlanti ribą padidinti iki 10 tūkst. eurų.

Praėjusių metų pavasarį Seime buvo svarstoma idėja leisti grynaisiais atsiskaityti iki 5 tūkst. eurų, nors iš pradžių buvo teikiamas griežtesnis variantas: verslininkams - iki 5 tūkst. eurų, o gyventojams - 3 tūkst. eurų. Tačiau šios pataisos nebuvo priimtos.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų