REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Orui pagaliau atšylant, matyt, dažniau trauksime prie ežerų. Tačiau ar esate pastebėję, kad vienų spalva ryškiai žydra, kitų – ypač žalia. Net ir visai greta esančių. Kodėl taip ryškiai skiriasi Lietuvos ežerų spalvos, gal čia tiesiog užterštumas?

Orui pagaliau atšylant, matyt, dažniau trauksime prie ežerų. Tačiau ar esate pastebėję, kad vienų spalva ryškiai žydra, kitų – ypač žalia. Net ir visai greta esančių. Kodėl taip ryškiai skiriasi Lietuvos ežerų spalvos, gal čia tiesiog užterštumas?

REKLAMA

Pasak geologo, docento Antano Brazausko, dažniausiai žalia ežerų spalva priklauso nuo medžiagų, kurios yra jo pakrantėse ir dugne.

Taigi toks vandens spalvų skirtumas, kaip šiuose Bėlio ir Bėlaičio ežeruose Švenčionių rajone, visiškai paaiškinamas. Kaip pasakytų chemikai, tokią ryškią spalvą suteikia kalcio karbonatas.

Iš kur tie kristaliukai? Pasirodo, jie mums kaip ir neįprasti – į Lietuvą juos kadaise atstūmė ledynas. Dabar jie pamažėl tirpsta ir suteikia vandeniui žalią spalvą.

Pasak hidrologo profesoriaus Gintaro Valiuškevičiaus, ežero vandens spalvą matom priklausomai ir nuo kitų dalykų.

O tų medžiagų vandenyje gali būti pačių įvairiausių. Ne tik cheminių.

Štai tokius juos mažiau nei prieš dešimt metų užfiksavo fotografas Marius Jovaiša. Spalvos ryškios ir, atrodytų, Lietuvai ne itin būdingos. Tačiau kaip vis dėlto gali būti taip, kad visiškai šalia esantys ežerai - tokių skirtingų spalvų? Pasak specialistų, priklauso nuo to, iš kur susirenka ežere vanduo, nuo vadinamojo jo baseino. O jis gali atsirasti arba iš požeminių šaltinių, arba jį atneša upė.

REKLAMA
REKLAMA

Ir sunku pasakyti, kur tos baseino ribos. Tačiau tai – gamtos mokslų specialistų nuomonė. Ypatingų spalvų ežerais, kaip ir keliaujančiais ežerais, mūsų protėviai domėjosi nuo seno. Tą pasakoja mūsų mitai ir sakmės. Parašiusi visą šūsnį knygų apie mūsų mitologiją lietuvių, anglų, vokiečių, rusų kalbomis, pati nagrinėjusi daugiau nei pustrečio šimto padavimų ir mitų apie Lietuvos ežerus, profesorė Kerbelytė sako, kad žmonėms buvo įdomu, iš kur ežerai atėjo, kodėl būtent toj vietoj įsikūrė.

REKLAMA

Tačiau kaip ežerai ateina, taip gali ir išeiti. Jeigu su juo elgsiesi netinkamai. Esą jie tiesiog pasikelia ir išeina palikdami balą. Ypač ryškiai ponia Bronislava išgirdo apie Salotės ežero išėjimą dar 1959-aisiais.

Taigi grįždami prie vadinamųjų Laumės akių gamtininkai spėja, kad ilgus metus skirtingai švietusios vadinamosios Laumės akys spalvą prarado dėl bebrų. Esą būtent jie apsigyveno, ėmė statyti, ardyti,sumaišė vandenis. Tiesa, mūsų protėviai, matyt, turėtų kitokią, gilesnę laumišką prasmę turinčią versiją.

Plačiau apie tai TV3 reportaže

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų