REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
38
Kibernetinės atakos (nuotr. Fotolia.com)

Kibernetinis darbuotojų ir verslininkų mulkinimas yra itin kokybiškas ir retas, patyręs tokio tipo psichologinį spaudimą, sugebėtų jį atskirti. Šie būdai iš įmonių išvilioja milijardus siekiančias sumas visame pasaulyje.

38

Kibernetinis darbuotojų ir verslininkų mulkinimas yra itin kokybiškas ir retas, patyręs tokio tipo psichologinį spaudimą, sugebėtų jį atskirti. Šie būdai iš įmonių išvilioja milijardus siekiančias sumas visame pasaulyje.

REKLAMA

Tai konferencijoje „LOGIN“ pasakojo SEB banko atstovas Andrius Varnelis. Jis pateikė ir tris populiariausius sukčiavimo atvejus, dėl kurių įmantrumo pasaulio įmonės praranda milijardus.

„Jeigu apgavo, vadinai žioplys, bet per ilgus darbo metus, pamačiau, kad socialiniu spaudimu paremti scenarijai gali priversti ant sukčiaus kabliuko pasimauti bet kurį“, - tikino A.Varnelis.

Direktoriaus tapatybės pasisavinimas

Vienas iš trijų populiariausių ir lengviausiai įvykdomų sukčiavimo būdų – direktoriaus tapatybės pasisavinimas. SEB banko Finansinių nusikalimų Prevencijos skyriaus vadovas Andrius Varnelis pateikė Lietuvoje įvykusį pavyzdį.

REKLAMA
REKLAMA

„Įsivaizduokite, kad esate buhalterė Gražina. Normali darbo diena, geriate kavą, galvojate, ką čia šiandien dar nuveikus. Ir į paštą ateina laiškelis nuo direktoriaus, kuris, tarkime, dabar pietauja. Ir laiške direktorius aiškiai nurodo, kad reikia kuo greičiau padaryti pavedimą į Jungtinę karalystę. Iš karto ateina ir antras laiškas, kad kuo skubiau turi būti pervesti 10 tūkstančių eurų, taikomas spaudimas. Ateina trečias laiškas, jau su dokumentu ir rekvizitais, viskas atrodo patikima“, - situaciją nupasakoja A.Varnelis.

REKLAMA

Jis taip pat tikina, kad išsiaiškinti įmonės direktoriaus elektroninį paštą ir buhalterės vardą ir pavardę yra itin lengva. Daugelis įmonių, anot SEB atstovo, tokią informaciją tiesiog pateikia savo internetinėje svetainėje.

„Per 7 mėnesius Lietuvoje jau užfiksuoti 7 atvejai, kai dėl to tokio sukčiavimo būdo įmonės patyrė maždaug 70 tūkstančių eurų žalą. Ir tai tėra mūsų banko duomenys. Jei kalbėtume apie visą Lietuvą, skaičiai daug didesni“, - pasakoja SEB banko atstovas.

Pasinaudojimas finansų direktore

Antrasis itin populiarus apgavystės būdas - pasinaudojama vienoje iš šalių esančia finansų direktore. Anot A.Varnelio, šis būdas reikalauja daugiau pasiruošimo, bet yra itin efektyvus.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo atveju reikia sužinoti, esminę įmonės informaciją – išsiaiškinti elektroninius paštus ir telefono numerius. Sužinojus tai, pradedamas kurti scenarijus. Šis būdas nukreipiamas prieš finansiškai stiprias įmones, kurių padaliniai reziduoja įvairiose šalyse“, - pasakoja SEB atstovas.

„Prašau, realus pavyzdys. Finansų direktorė gauna visos motininės kompanijos prezidento skambutį, kuris labai aiškiai išdėsto visą situaciją. Prezidentu apsimetantis asmuo tikina, kad yra Šveicarijoje, kalbasi su potencialiais pirkėjais, bet visų pirma reikia apmokėti teisininkų sąskaitas faktūras. Ir reikia persiųsti apie pusę milijono eurų. Žinoma, prie to paties pasakoma, kad pirkimas ir informacija yra itin konfidenciali ir niekas to žinoti tiesiog negali. Atsiuntė net konfidencialumo dokumentą, kuriame reikėjo patikinti, kad direktoriui nieko nesakytų ir neskambintų. Ir dar net prideda sąskaitas faktūras“, - pasakoja ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Finansų direktorei saugiklis kažkuris įsijungė, ji norėjo patvirtinti pavedimą su įmonės direktoriaus parašu. Vėl iš karto sulaukia tariamo prezidento skambučio, jis vėl spaudžia, kaip tai yra skubu. Finansų direktorė sutinka ir pavedimą padaro“, - realią istoriją pasakoja A.Varnelis.

Jis pasakoja, kad finansų direktorės poelgis išaiškėjo tik tada, kai ji pasigyrė atlikusi gerą darbą po pietų grįžusiam įmonės direktoriui.

„Direktorius iš karto paskambino motininės įmonės sekretorei, kuri patvirtina, kad jis visai nėra Šveicarijoje. Buvo sureaguota itin greitai, pranešė mums. Pradėjome sekti pinigus, iš sąskaitos, kuri buvo nurodyta ji buvo išskaidyta į kelias mažesnes dalis ir išsiųsta į Rumuniją, Izraelį, Tailandą. Bet mums dar pavyko jas susigrąžinti“, - pasakoja SEB atstovas.

REKLAMA

Anot A.Varnelio, pasaulinės įmonės tokiu būdu praranda dešimtis milijonų eurų.

Susirašinėjimo tarp verslo partneriu okupavimas

Anot A.Varnelio, šis būdas itin populiarus ir veikia Lietuvoje. „Nemažai žmonių yra pasimovusių ant šito kabliuko. Įsivaizduokime, susirašinėja partneriai verslo, vieni siunčia užsakymus, kiti – sąskaitą faktūrą. Ir taip ima kažkas ir įsilaužia į vieno iš žmonių pašto dėžutę. Tada kuri laiką stebi, apie ką ir kaip yra bendraujama. Ir kai klausimas pereina link atsiskaitymo, pakoreguoja laiškuose siunčiamas sąskaitas, nurodydami kitą sąskaitos numerį. Ir tokį laišką išsiunčia partneriams“, - supažindina SEB atstovas.

REKLAMA

Reikia atidumo?

Vos keliomis raidėmis, vos pasikeitęs bendravimo stilius, ar tiesioginiai ir staigūs nurodymai iš viršininkų turėtų būti patikrinami. „Dėl šių trijų sukčiavimo būdo pasaulyje nukentėjo apie 22 tūkstančius įmonių. Ir nuo 2015 metų sausio iki 2016 metų birželio jos prarado daugiau nei 3 milijardus eurų“, - sumomis dalinasi A.Varnelis.

Jis taip pat pataria nebijoti klausti tiesioginių viršininku, saugoti lengvai pasiekiamą informaciją apie įmonę. Taip pat nepasikliauti elektroniniu paštu siunčiamais nurodymais.

„Kiekvienas iš mūsų gali pasimauti. Bet kai žinome tokius scenarijus, situaciją gerėja“, - tikina SEB banko Finansinių nusikalimų Prevencijos skyriaus vadovas Andrius Varnelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų