Nesėkmingas Vilniaus modelis
„Lietuvos rytas“ įkurtas 1997-aisiais. Vilniečiai, debiutuodami LKL, reguliariajame sezone buvo penkti. Tačiau naujokai driokstelėjo atkrintamosiose ir iškovojo bronzos medalius. Sostinės krepšininkai kitąmet palypėjo laipteliu aukščiau, o dar po sezono – nukarūnavo nenugalimąjį Kauno „Žalgirį“ ir tapo čempionais.
Tada komandai vadovavo Šarūnas Sakalauskas.
„Tikrai nesutinku, kad Vilnius – ne krepšinio miestas. Jis turi labai gražias tradicijas. Vien kiek pergalių iškovojo moterų komanda „Kibirkštis“. Vėliau – „Telekomas“, žaidęs Eurolygos finalo ketvertuose. „Lietuvos ryto“ istorija – taip pat įspūdinga. Tačiau klubas dabar susiduria su konkurencija – prie Kauno komandos prisijungė Klaipėdos ir Panevėžio ekipos“, – tv3.lt kalbėjo Š. Sakalauskas.
Jo nuomone, LKL komandos stipriai pasitempė. Ypač kalbant apie pačių klubų veiklą. Tai rodo žiūrovų skaičius tribūnuose.
Š. Sakalauskas pirštu bedė į Kauną. Ten treneris suskaičiuoja daugiau sporto salių, kur galima žaisti krepšinį. Vilniuje jų – gerokai mažiau. Ten nežaidžia įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinės.
„Reikėtų kalbėti apie buvusios, dabartinės Vilniaus valdžių veiklą ir sprendimus. Kauno modelis sėkmingas. „Žalgirį“ nuolat papildo vietiniai žaidėjai. Vilniuje šitas nebevyksta, trūksta piramidės, – analizavo Š. Sakalauskas. – Sostinės modelis neneša sėkmės, o kokią koncepciją pasirinkti – miesto ir klubo reikalas. Faktas, kad Vilniaus krepšinis buksuoja ir tai bet kuriai komandai neleidžia nusipirkti pajėgių užsieniečių.“
Š. Sakalausko nuomone, antra Vilniaus ekipos problema – komplektacija.
„Lietuvos rytas“ nėra iš tų klubų, kurie daro bet kaip, bet šįkart Vilniaus ne taip susidėliojo prioritetus. Komanda turi pajėgius ketvirtosios ir, atvykus Jimmy Baronui, antrosios pozicijų žaidėjus. Tačiau krepšinyje pagrindiniai yra įžaidėjas ir vidurio puolėjas. Jų trūksta“, – analizavo Š. Sakalauskas.
Jis dėl nesėkmių kaltės nenori suversti vienai sričiai – administracijai, treneriams ar žaidėjams. Š. Sakalausko nuomone, didelės pergalės pasiekiamos grupės žmonių pastangomis, gerai turi dirbti visi.
„Nemanyčiau, kad „Lietuvos rytas“ pasiekė dugną. Dugnas – 10-oji LKL vieta, – mano Š. Sakalauskas. – Dvejus metus iš eilės nepatekti į LKL finalą – blogas rezultatas. Tačiau komanda gali ten ir nekliūti, bet demonstruoti akiai įdomų, gražų žaidimą. Vieta ne visada svarbiausia. Tačiau dabar sirgalių skaičius arenose parodo, kad viskas nėra gerai.“
Vykdomas Vilniaus klubo genocidas
„Lietuvos rytas“ šalies čempionu tapęs penkis kartus. Komandos trofėjų kolekcijoje – dvi Europos taurės. Ekipa triskart pateko į Eurolygos TOP16 etapą.
Vilniečiai paskutinį sykį titulu džiaugėsi 2010-aisiais, kai laimėjo LKL.
Komandos aukso amžiumi galima vadinti Jono Vainauską erą. Su buvusiu klubo vadovu pasiektos skambiausios pergalės. J. Vainauskas su „Lietuvos rytu“ išsiskyrė 2010-aisiais.
„Nuo 2011-ųjų vyksta Vilniaus krepšinio klubo genocidas. Nuo detalesnių komentarų kol kas susilaikau“, – tv3.lt kalbėjo J. Vainauskas.
Jam duoklę atidavė ilgametis „Lietuvos ryto“ kapitonas Steponas Babrauskas. Jis prieš metus kalbėjo, kad labai norėtų, jog J. Vainauskas grįžtų į klubą.
„Kai Jonas dirbo, buvo ir rezultatai. Dabar jų nėra. Jonui reikia jausti pagarbą“, – trečiadienį tv3.lt sakė S. Babrauskas.
Jis taip pat nebuvo linkęs vertinti esamos „Lietuvos ryto“ situacijos: „Nėra ką komentuoti, visi ir taip tą daro. Savo nuomonę turiu, bet ją pasilaikysiu sau. Kalbėti, kaip buvusiam kapitonui, bet dabar nesančiam komandoje, būtų netaktiška, neetiška. Faktas, kad šiuo metu turbūt niekas nesidžiaugia, nes nėra gerai. Bet bus gerai.“
Pastaruoju metu „Lietuvos ryte“ stinga ir itin ryškių žvaigždžių. Anksčiau komandai atstovavo tokie krepšininkai kaip Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Arvydas Macijauskas, Jonas Valančiūnas, amerikiečiai Ericas Elliottas, Frederickas House’as, Tyrese’as Rice’as, Chuckas Eidsonas, australas Matthew Nielsenas.
Dauguma legionierių, iki juos į „Lietuvos rytą“ pakviečiant J. Vainauskui, buvo mažai žinomi krepšinio pasaulyje, bet tempdavo „Lietuvos rytą“ į priekį. Krepšininkai, po Vilniuje praleistų sezonų, vertę pasikeldavo keliais kartais.
Nesėkmingų „Lietuvos ryto“ sezono priežasčių neieškojo ir klubo legenda – R. Šiškauskas. Jis Vilniuje rungtyniavo 1998–2004 metais.
„Tegu klubas pats sprendžia. Nenoriu lįsti ir aiškinti. Tai ne man priklauso, – tv3.lt kalbėjo R. Šiškauskas. – Manau, „Lietuvos rytas“ nori žaisti finale. Tai klubas, visada keliantis tokį tikslą. Keista, kai vilniečiai nekovoja dėl aukso, nes visi esame įpratę tai matyti.“
Daug drąsesnis dabartinis vyriausiasis komandos treneris Rimas Kurtinaitis. Jis vasarį į „Lietuvos rytą“ grįžo po septynerių metų pertraukos.
„Kaip šiandien atrodome, toks mūsų pajėgumas ir yra. Tai ne ta komanda, kuri buvo prieš septynerius metus. Liko tik pavadinimas, – iš peties kirto R. Kurtinaitis. – Patys matote, kokie žaidėjai. Nenoriu sakyti, geri jie ar blogi, bet nėra tokio meistriškumo, kad lygiuotųsi su „Žalgiriu“, patektų į Europos taurės finalus ar žaistų Eurolygoje. Tai komanda ir tiek.“
Krepšininkus auklėja ir sirgaliai
„Lietuvos ryto“ krepšininkus nusprendė paauklėti ir sirgaliai. Jie antradienį prie „Siemens“ arenos laukė iš Panevėžio grįžtančio komandos autobuso.
Pasak aistruolių, pokalbį išprovokavo amerikiečio Tayloro Browno veiksmas, kai jis po rungtynių Panevėžyje parodė saviems sirgaliams nemalonų gestą – pasukiojo pirštą aplink smilkinį.
„Išeiname iš darbų, neiname į paskaitas, bėgame iš paskutinės pamokos, važiuojame į Panevėžį, mokame už bilietus. Ir ko sulaukiame? Iš mūsų pusės jokių gestų nebuvo“, – tikina prisistatyti nenorėjęs „Lietuvos ryto“ sirgalius.
Pirmąjį aistruolių pasipiktinimą sukėlė praėjusio šeštadienio įvykiai. „Lietuvos rytas“ Vilniuje 73:81 pralaimėjo trečiąsias LKL pusfinalio rungtynes ir serijoje iki trijų pergalių atsiliko 1:2.
Naktį trys sostinės ekipos amerikiečiai – T. Brownas, Corey Fisheris bei Clevinas Hannah – pastebėti beslinksminantys kazino.
„Jau tada galėjome nujausti, kad komanda nelaimės lemiamų rungtynių Panevėžyje. Krepšininkai elgiasi ne kaip tikri profesionalūs sportininkai. Tas labiausiai pikta. Per pastaruosius septynerius metus buvo daug nevykusių legionierių, bet ar prisimenat tokį atvejį? Aš ne“, – TV3 kalbėjo sirgalius.
„Lietuvos ryto“ komandos prie „Siemens“ arenos gerą pusvalandį lūkuriavo apie šimtą aistruolių. Kai Vilniaus ekipos autobusas grįžo, sirgaliai komandos laukė prie transporto priemonės durų. Aistruoliai piktai T. Browno paklausė, ką jis veikė šeštadienio naktį ir kodėl negerbia sirgalių.
„Legionieriai greitai pasiplovė. Liko lietuviai, išskyrus Deividą Gailių. Nuoširdžiai pasikalbėjome su Artūru Gudaičiu ir Artūru Jomantu. Su R. Kurtinaičiu bei klubo direktoriumi Martynu Purliu bendravome pusvalandį“, – pasakojo „Lietuvos ryto“ aistruolis.
Kur slypi Vilniaus komandos bėdos?
„Nenoriu kaltinti nei vadovybės, nei žaidėjų. Yra viena didžiulė komanda. Pralaimi visos grandys. Mes klubą palaikysime bet kokiu atveju. Ekipa galėtų pralošti viską ir likti paskutinė, bet, jei matysime aistrą, norą, kovą, mes už ją sirgsime, – tikino „Lietuvos ryto“ gerbėjas. – Nemanome, kad komanda su tais žaidėjais, kurie joje yra, turėtų kovoti dėl trečiosios vietos. Ji galėjo žaisti finale.“
S. Babrausko įsitikinimu, tokie aistruolių susitikimai su žaidėjais – normalus dalykas. „Jie serga, tad turi teisę pasakyti savo nuomonę“, – vertino ilgametis „Lietuvos ryto“ kapitonas.
Klubo administracija nusprendė prasikaltusius legionierius suspenduoti. Sirgalių grupuotė „B tribūna“ raštiškai patvirtino boikotuosianti seriją dėl trečiosios vietos.
„Lietuvos ryto“ per klubo istoriją niekada LKL nėra likęs ketvirtas.
Stagnacija prasidėjo po R. Kurtinaičio atleidimo
Per 20 klubo sezonų treneriai keitėsi 25 kartus. Specialistai ilgiausiai išdirbdavo du sezonus. Kai kurie – kelis mėnesius.
Trys strategai prie „Lietuvos ryto“ stojo grįžę po pertraukų. Tai – serbas Aleksandaras Trifunovičius (2007–2008, 2010–2011), Darius Maskoliūnas (2011, 2012–2013) ir R. Kurtinaitis (2008–2010, 2017).
„Kaip žinot, klubo vadovybė padaro keistų sprendimų. Pirmą kartą buvau atleistas po laimėto čempionato“, – įgėlę R. Kurtinaitis, neseniai išreiškęs norą likti „Lietuvos ryte“.
„Man buvo keista, kodėl R. Kurtinaitis išėjo prieš septynerius metus. Dabar paaiškėjo, kad jį atleido, o tada tvirtino, jog per daug kainuoja ir panašiai. Kodėl tiek laimėjęs treneris turi išeiti? Nuo to viskas ir prasidėjo. Jei įmonė per metus pakeičia tris direktorius, kaip ji veiks? Todėl klube ir matėme stagnaciją“, – tv3.lt vertino legendinis treneris Vladas Garastas.
Jo nuomone, krepšinyje vienas baisiausių dalykų – komplektacija. V. Garastas „Lietuvos rytui“ patartų rinktis kokybę, o ne kiekybę. Treneris įsitikinęs, kad geriau turėti mažiau, bet geresnių žaidėjų.
V. Garastas pastaraisiais metais „Lietuvos ryto“ rungtynėse pasigenda tempo. Šalies krepšinio federacijos (LKF) garbės prezidento vizija – maksimaliai greitas žaidimas, leidžiantis nesutikti jokio pasipriešinimo, atakose turėti kiekybinę persvarą.
„Norint žaisti greitai, reikia bėgti, gerai valdyti kamuolį, turėti techniką, treniruotis, dirbti sąžiningai. Kai praleidi naktį bare, būna kitaip. Man krito į akį, kad „Lietuvos ryto“ legionieriai žaidžia apsivėlę, be energijos, šliaužioja, atrodo, kad į aikštę įvaryti automatu, su sąlyga: nežaisi – nušausiu. Aš vadovaujuosi tokia nuostata – jei žmogus treniruojasi, dirba, bet neina į priekį, nedaro pažangos, vadinasi, jis turi antrą gyvenimą. O tas gyvenimas yra naktinis“, – kalbėjo V. Garastas.
Jo nuomone, klubas, atsisveikindamas su legionieriais, priėmė teisingą sprendimą. V. Garastui nepatiko ir minėtų krepšininkų nusiteikimas. „Nenoriu daug kalbėti, nes jau esu prisišnekėjęs, bet komanda pralaimi, o žaidėjai ant suolo juokiasi. Vyrams verkti gal ir nereikia, bet bent jau būkite rimti“, – pataria Lietuvos krepšinio legenda.
Vis dėlto, V. Garastas nenurašo „Lietuvos ryto“ ir mano, kad komanda atsigaus.
„Iš krepšinio nereikia daryti karo. Po pralaimėjimų dažnai klausiu: kas atsitiko, Lietuvą mongolai užėmė, kaimus sudegino, moteris išprievartavo? Nereikia klubo smerkti. Pralaimėjimai moko, reikia tik išmokti pamokas. Nepralaiminčių komandų pasaulyje nėra. Bent jau aš tokių nežinau“, – kalbėjo V. Garastas.
