Mero teigimu, tokie miestai kaip Kopenhaga jau dešimtmečius investuoja į dviračių takus. Tuo metu Vilnius į tai rimtai pradėjo žiūrėti tik paskutiniu metu. Todėl dviratininkai vis dar negali džiaugtis saugiu ir greitu pasivažinėjimu mieste. Tačiau situacija keičiasi.
Ilgiausias naujas takas – Laisvės prospekte
Pastaraisiais metais padaryta apie 100 naujų nuvažiavimų nuo bordiūrų, planuose – dešimtys kilometrų naujų dviračių takų. R. Šimašius žada, kad atskirai išbarstyti dviračių takų ruožai bus sujungti į vieną magistralę. „Visų pirma rengiamės užtikrinti patogių magistralinių dviračių takų tinklą, kad visas miestas būtų apjungtas į magistralinius dviračių takus. Jais dviratininkai lengvai galėtų lėkti niekieno netrukdomi. Kitas dalykas, prie to magistralinio dviračių takų tinklo turi būti galima privažiuoti saugiomis gatvelėmis. Ką daugiausiai pastebi dviratininkų bendruomenė, tai visokiausius mažus nelogiškumus. Aukšti bordiūrai yra viena didžiausių problemų.
Per pastaruosius metus yra padaryta apie 100 naujų nuvažiavimų ir ištaisyta dar daug klaidų. Šiemet toliau taisome tuos buitinius nelogiškumus dviračių takuose. Be to, žadame nutiesti ar atnaujinti mažiausiai 12 kilometrų magistralinių dviračių takų. Pavyzdžiui, Vileišio gatvėje nuo Šilo tilto iki Antakalnio galo bus padaryta trasa tik dviračiams, o kitas eismas nebebus leidžiamas. Taip pat beveik 6 kilometrų takas dar šiemet atsiras palei Laisvės prospektą nuo „Sodros“ iki Ateities gatvės. Trumpesni takai bus įrengti Santariškėse, naujai tiesiamoje Santaros gatvėje, Oslo gatvėje, Saulėtekio alėjoje ir palei Neries krantinę tarp Vingio parko ir Geležinio vilko tilto. Kitais metais numatyta įrengti daugiau kaip 20 kilometrų dviračių takų. Jie atsiras Šnipiškėse, Žirmūnuose, Naujamiestyje ir kitose Vilniaus vietose“, – vardina meras.
Dviratininkai skundžiasi ir sunkiai pravažiuojama Kalvarijų gatve. R. Šimašius sako, kad vietoje jos bus pasiūlyta alternatyva – dviračių takas einantis lygiagrečiomis Giedraičių ir Linkmenų gatvėmis. Taip pat žadama nutiesti taką, leisiantį dviratininkams saugiai pasiekti Kairėnų botanikos sodą. O vėliau sujungti šį taką su Naująja Vilnia, mat šis rajonas bene sunkiausiai pasiekiamas važiuojant dviračiu.
Naikina nesaugius „pseudo dviračių takus“
Mero teigimu, prie saugesnio dviračių eismo prisidedama ir naikinant takus, kuriais dėl nelogiško nubraižymo nesaugu naudotis tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. „Ne visuomet galima pykti ant pėsčiųjų, kurie eina dviračių takais, nes vis dar yra tokių vietų, kur jiems tiesiog nėra pasirinkimo. Yra iš seno likusių tokių pseudo dviračių takų. Ten tikrai būtų nesąžininga kaltinti pėsčiuosius, kad jie išlenda į dviračių taką. Šiemet jau esame sumažinę tokių vietų, kai kur nutrynėme pažymėtus dviračių takus. Pavyzdžiui, Pilies gatvėje. Tokiose vietose dviratininkai gali važiuoti, bet natūralu, kad ten turi būti pėsčiųjų pirmenybė, nes jų yra labai daug ir jie visi turi išsitekti“, – sako R. Šimašius.
Dažnai dviračiu važinėjantis miesto meras sako pats susiduriantis su visomis dviratininkų problemomis. Kartais – ir su nelogiškais įstatymais. „Jeigu yra dviračių takas, dviratininkams draudžiama važiuoti gatve. Kai kuriais atvejais tai pagrįsta, o kai kuriais – ne. Man atrodo, kad dviratininkai gali važiuoti su eismu, jei nėra išskirtinių sąlygų. Teko per Lietuvą važiuoti praeitą vasarą. Per dieną numynėme apie 200 kilometrų. Buvo tokių miestelių, kur galvojau – kam čia tas dviračių takas? Jis tik stabdo greitį ir apsunkina viską. Iš tiesų, reikia dviratininkui įsivertinti situaciją ir pasirinkti saugiausią ir greičiausią būdą“, – teigia meras.
