Vabzdžiams priklauso vabalai, žirgeliai ir gausybė kitų. Drugiai taip pat yra vabzdžiai. Lietuvoje mokslininkai taip pat randa naujų drugių rūšis.
Kasmet Lietuvoje randama nuo 5 iki 10 naujų drugių rūšių
Šiuo metu pasaulyje žinoma 160 000 drugių (Lepidoptera) rūšių, 16000 genčių, 133 šeimų. Lietuvoje aptiktos 2423 drugių rūšys. Drugių tyrimai Lietuvoje juda ne itin sparčiai, paplitimo ir drugių biologijos duomenų ženkliai trūksta.
„Kiekvienais metais entomologai randa nuo 5 iki 10 naujų drugių rūšių Lietuvai. Naujos rūšys Lietuvai paprastai aptinkamos bendrų tyrimų metu, renkant medžiagą įvairiose buveinėse, tiriant saugomų teritorijų fauną (atliekant Gamtinių rezervatų tyrimus). Aš specialiai jų neieškau, nors gal ir vertėtų. Kadangi mikrodrugiai Lietuvoje yra menkai ištirti, tai naujoves rasti nėra labai sunku“,– kalbėjo mikrodrugius tirianti dr. Brigita Paulavičiūtė.
Drugiai renkami keliais būdais: suaugėlių rinkimas panaudojant šviesinę gaudyklę, taip pat galima suaugėlius rinkti entomologiniu tinkleliu. Taip pat galima auginti suaugėlius iš vikšrų.
Makrodrugiai ir mikrodrugiai
Drugiai yra skirstomi į mikrodrugius ir makrodrugius. Makrodrugių (Macrolepidoptera) terminas dažniausiai naudojamas visiems didesniems drugiams apibūdinti. Mažesnieji drugiai įvardijami, kaip mikrodrugiai (Microlepidoptera).
„Mikrodrugiai išsiskiria savo sandara, bet jie įdomūs ir savo didele specializacija. Viena iš svarbiausių mikrodrugių specializacijos apraiškų tai jų entobiontinis gyvenimo būdas žaliuosiuose augalo audiniuose. Toks gyvenimo būdas dar vadinamas minavimu, o augalų asimiliaciniuose audiniuose padaryti pažeidimai vadinami minomis“,– kalbėjo dr. B.Paulavičiūtė.
Įdomi nauja rūšis – Carpatolechia aenigma
Šiuo metu mokslininkė, Brigita Paulavičiūtė, yra paruošusi publikuoti 8 naujas Lietuvai mikrodrugių rūšis.
„Viena iš įdomesnių naujų rūšių yra Carpatolechia aenigma. Ši rūšis priklauso Gelechiidae šeimai. Ji paplitusi Rytų, Vakarų ir Vidurio Europoje. 2011 metais ji aptikta Lenkijoje Augustavo apylinkėse, tačiau Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje ir skandinavų šalyse ši rūšis dar nėra rasta. 2014 metais Carpatolechia aenigma aptikta Kaišiadorių r. Kol kas tai šiauriausias šios rūšies radimo taškas Europoje“,– kalbėjo dr. B.Paulavičiūtė.
Pietinės rūšys plinta šiaurės kryptimi
Manoma, kad naujos drugių rūšys į Lietuvą juda iš pietų.
„Kadangi mikrodrugių ištirtumas Lietuvoje yra labai menkas, todėl sunku pasakyti kiek jų yra naujos Lietuvai, o kiek seniai gyvenančios mūsų buveinėse. Pastaruoju metu vyrauja tendencija, kad pietinės rūšys pamažu plinta šiaurės kryptimi, todėl neatrodo nieko keista, aptikti naują rūšį, kuri buvo iki šiol aptikta piečiau nuo Lietuvos“,– kalbėjo dr. B.Paulavičiūtė.
Invazinės rūšys
Dėl besikeičiančio klimato į Lietuvą plūsta ir invazinės rūšys, tokios kaip Keršoji kaštoninė kandelė, jos Lietuvos miestų ir miestelių parkų vaizdą bjauroja jauo nuo 2002 m., kuomet buvo pirmą kartą aptikta. Vilniuje ji pasirodė 2005 metais, o iki šių dienų paplito visoje šalyje. Šio mažo drugelio vikšrai pažeidžia kaštonų lapus. Lietuvoje pirmieji pažeidimai aptinkami jau birželio pirmomis dienomis, stebimos 2-3 kartos.
„Kiek žinoma, invazinės rūšys pas mus plinta dėl joms palankių gyvenimo sąlygų. Patekimo būdai taip pat labai įvairūs. Viena iš gausiausių ir pas mus pakankamai daug problemų keliančių invazinių rūšių yra Keršoji kaštoninė kandelė (Cameraria ochridella)“,– kalbėjo dr. B.Paulavičiūtė.
