Paprastai klinikinė mirtis paskelbiama po to, kai širdis nustoja plakti ir po to, kai sekantys gaivinimo bandymai elektros šoku yra nesėkmingi. Tačiau ar žmogaus mirtis yra tokia paprasta ir tolygi, kaip gali iš pradžių pasirodyti?
Kanadoje, Vakarų Ontario universitete atliktas tyrimas aptiko, jog kai kurių pacientų smegenyse matomas aktyvumas net po 10 minučių nuo to momento, kai atjungiami visi gyvybės palaikymo aparatai, kitaip tariant po to momento, kai pacientai buvo laikomai kliniškai mirę.
Mokslininkai pacientų smegenis tyrė elektroencefalografijos metodu. Šiuo metodu duomenys gaunami prie paciento galvos pritvirtinant elektrodus ir taip matuojant smegenų elektrinius virpesius, iš kurių galima spręsti apie smegenyse esantį aktyvumą.
Aptiktas aktyvumas susidėjo iš trumpų Delta bangų pliūpsnių, kurie yra priskiriami gilaus miego būsenai. Elektroencefalografijos rodomas aktyvumas po klinikinės mirties nuslopdavo trims iš keturių tirtų pacientų. Tačiau vienam pacientui pasireiškė ankščiau minėtos Delta bangų aktyvumas, kuris itin nustebino tyrimo autorius, mat priežastis nėra aiški.
Šiuo metu sunku nustatyti ar aptiktas smegenų aktyvumas nėra vien tik prietaisų klaida, kadangi dar atliktas tik vienas tokio pobūdžio tyrimas. Anot tyrimo autorių, nebuvo aptikta jokių gedimų įrangoje.
„Sudėtinga atrasti psichologinę priežastį, kodėl elektroencefalograma gautas aktyvumas gali būti pastebėtas po to, kai asmens kraujotaka buvo sustojusi visa dešimčia minučių“, mokslininkai rašo straipsnyje.
„Šios bangos galėtų būti žmogiška ar įrenginio klaida, tačiau tokio pobūdžio klaidos šaltinis nebuvo aptiktas“.
Straipsnyje taip pat rašoma, jog nebuvo atrasta jokių įrodymų, jog egzistuoja vadinamoji „mirties banga“, smegenų aktyvumo pliūpsnis, kuris siejamas su priešmirtine gyvenimo įvykiu seka, kuria esą žmonės patyria prieš pat mirtį.
Svarbesnis atradimas buvo tai, jog tyrėjai nerado jokios sąsajos tarp to momento, kai sustoja paciento širdis ir elektroencefalogramos rodomų duomenų.
Nerijus Noreika
