Ekspertai, išanalizavo JT parengtą informaciją, o vėliau palygino su tuo, kaip aplinką veikia mėsos ir „alternatyvaus“ maisto gamyba. Pastarajai kategorijai priskiriama, pavyzdžiui, vabzdžių, sojos ir sintetinė mėsa, kurios kol kas dar nėra masinėje gamyboje. Pranešama, kad tokio pobūdžio tyrimas buvo atliktas pirmą sykį istorijoje. Jo rezultatai buvo paviešinti „Global Food Security“ žurnale.
Mokslininkai išsiaiškino, kad visame pasaulyje ganykloms yra išnaudojama maždaug dukart daugiau ploto, negu pasėliams. Maža to, maistui auginami gyvuliai suvartoja maždaug trečdalį visų surinktų augalų. Šiuolaikinė gyvulininkystė reikalauja milžiniškų energijos išlaidų (plačiąja prasme) ir ženkliai padidina šiltnamio efekto dujų išmetimą.
Atsisakius bent dalies mėsos pokyčiai būtų milžiniški
Tačiau tyrimo autoriai pasiūlė išeitį. Galima, aišku, tikėtis sintetinės mėsos išsigelbėjimo, tačiau kol kas jos masinė produkcija nėra vykdoma. Svarbu ir tai, kad, anot mokslininkų, šis žingsnis taip pat nulemtų dideles energijos sąnaudas.
Todėl geriausia pamaina mėsai specialistai laiko svirplius ir kviečių lervas. Jeigu jais pakeistume pusę suvartojamos mėsos, tai sumažintų žemės ūkio keliamas problemas trečdaliu.
Atsilaisvintų 1680 mln. hektarų žemės, o tai yra 70 kartų daugiau, negu užima Didžiosios Britanijos teritorija. O „reikia tiek nedaug“: priversti žmones atsisakyti nuo mėgstamos mėsos ir priversti pamėgti nelabai išvaizdžius vabzdžius. Gerai bent jau tiek, kad mokslininkai neliepia valgyti jų gyvų. Suomių specialistai jau parengė receptą, kaip iš svirplių ir lervų pasiruošti maltinukų, kurie, leidinio teigimu, skoniu nenusileidžia mėsos patiekalams, ir dar turi itin daug baltymų.
