Kaliningradas
2016-ųjų spalį Rusija realizavo jau seniai regztą planą dislokuoti „Iskander“ Kaliningrado teritorijoje. Dabar didžiausi Europos miestai tapo potencialiai pažeidžiamais. Leidinys „La Stampa“ paklausė Europos tarptautinių santykių tarybos analitiką Gustavą Gresselį, kokią reikšmę Kaliningradas turi strategine ir karine prasme.
„Maskva galėtų užblokuoti prieigą prie Baltijos jūros bet kuriuo momentu: dabar išdėstytos regione europiečių ir sąjungininkų pajėgos yra ribotos ir pernelyg menkos efektyviai gynybai, – pareiškė ekspertas. – Jeigu kažkas netyčia nutiktų, tektų remtis tik oro pajėgomis. Tačiau puolimas reikštų karo veiksmus su Rusija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“.
Paklaustas, ar Kaliningrade kas nors pasikeitė po Krymo aneksijos, ekspertas atsakė: „Rusai tapo stipresniais, greitesniais ir geriau ginkluotais. Pasižiūrėjus palydovo nuotraukas arba pasiklausius radijo ryšį, supranti, kad virš Kaliningrado pakibo tam tikra juodoji skylė: niekas nežino, kas vyksta, todėl besiribojančios su anklavu valstybės yra sunerimusios“.
„Kokia yra V. Putino strategija, kodėl jis bando kurstyti įtampą?“ – „Maskva laisvę, kaip ji suprantama Vakaruose, priima kaip šmėklą ir pavojų bei stengiasi su ja kovoti, rusai nuoširdžiai įsitikinę, kad užsienyje bandoma organizuoti veiksmus prieš juos ir jų kultūrą,“ – teigė G. Gresselis.
F-35A Estijoje
Antradienį JAV išsiuntė du lėktuvus F-35A į Estiją mokymams. Baltijos valstybės pirmosios išvys šias naujausias karo mašinas, kurios yra faktiškai nematomos radaruose. Leidinys „The Wall Street Journal“ primena, kad neseniai Estijos karinį kontinentą papildė prancūzų ir britų kariai, kurie dalyvauja karinėje misijoje, siekiančioje atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos.
F-35A dislokavimas Baltijos šalyje užtikrina iškart du dalykus – padės JAV strategams geriau įsisavinti Europos regioną ir pasirengti galimam puolimui bei tuo pat metu užtikrins NATO šalims partnerėms, kad JAV rūpi šio regiono saugumas.
Pasak leidinio, pažintiniai naikintuvų skrydžiai Estijoje suteiks JAV galimybę pademonstruoti pasienyje su Rusija lėktuvų galimybes išlikti neaptiktais radarų .
Pardavimai neauga
Vladimiras Putinas tuo metu džiaugiasi karo veiksmų Sirijoje iškeltais rusiškos ginkluotės pardavimais.
„Be abejo, negalima paleisti tokios galimybės, kad sustiprintume mūsų pozicijas tarptautinėje ginkluotės rinkoje,“ – pareiškė Rusijos prezidentas šią savaitę. Jis taip pat pridūrė, kad pasaulyje „atsirado beprecedentis Rusijos ginkluotės poreikis, dėl jos išbandymo realiomis, karo sąlygomis“.
Tačiau, nors V. Putinas rėžia išdidžias kalbas, jose nesunku išgirsti ir nevilties kartėlį. Po kelerių metų fenomenalaus augimo Rusijos ginkluotės eksportas atsidūrė stagnacijoje. Tai taip pat prisideda ir prie dėl susitraukusios ekonomikos ir taip mažėjančių biudžeto pajamų.
„Bloomberg“ pažymima, kad išmatuoti ginklų eksportą yra gana sudėtinga: „Pasak autoritetingo ginkluotės eksperto Sergejaus Denisencevo, nuo 2005 iki 2013 metų Rusijos pardavimai pasaulyje beveik patrigubėjo, tačiau po to kiekvienais metais arba krito, arba likdavo prieš tai buvusiame lygmenyje. Ekspertas įvardijo galimas Kremliaus problemas.
Visų pirma, Kinija ir Indija, tradiciškai pirkusios beveik pusę rusiškos eksportui gaminamos ginkluotės, daugiau pradėjo gamintis patys. Antra, Vietnamas nuo praėjusių metų yra atviras amerikiečių ginkluotei: B. Obama atšaukė draudimą prekiauti su šia šalimi. Trečia, žemos naftos kainos sumažino perkamąją Venesuelos, Alžyro, Nigerijos ir Azerbaidžano galią.
Maža to, ir pačioje Rusijoje yra mažinamas karinis biudžetas. Jau šiais metais Rusija planuoja asignavimus kariuomenei sumažinti 10-25 proc. Pasak „Bloomberg“, V. Putinas gal ir turi pagrindo girtis savo pasiekimais Sirijoje, tačiau tai mažai paveiks jo pajamas.
