REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaip vienas iš naujosios Vyriausybės prioritetų numatytas socialinės atskirties mažinimas ir toliau stringa. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatyta piniginės paramos nepasiturintiems įstatymo įgyvendinimo apžvalga parodė niūrią realybę. Nors paramos prašančių skaičius mažėja, gaunamos sumos yra per mažos. O kartais savivaldybių tvarkomi procesai išimtis paverčia taisyklėmis. 

Kaip vienas iš naujosios Vyriausybės prioritetų numatytas socialinės atskirties mažinimas ir toliau stringa. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatyta piniginės paramos nepasiturintiems įstatymo įgyvendinimo apžvalga parodė niūrią realybę. Nors paramos prašančių skaičius mažėja, gaunamos sumos yra per mažos. O kartais savivaldybių tvarkomi procesai išimtis paverčia taisyklėmis. 

REKLAMA

Vidutiniškai per vieną 2016 metų mėnesį 88 tūkstančiai Lietuvos gyventojų turėjo socialinės pašalpos gavėjo statusą.

Paramą gaunančių skaičius mažėja

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas tikino, kad racionalumas yra esminis dalykas. „Ateitis arba miglota, arba šviesi ir aiški. Šiai sričiai skiriamos pinigų sumos yra beprotiškai didelės. Tad svarbiausia, kaip racionaliausiai jas galime panaudoti. Taip pat svarbu ir ministerijos planai šioje srityje“, - sako A.Sysas. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulkina pasakoja, kad didžiausia dalis socialinės paramos skiriama nepasiturintiems. „Tas skiriame iš visų lėšų daugiau, nei 50 procentų. Vaikų išmokoms skiriama apie 30 procentų, likusios lėšos – parama mokiniams ir mirties atveju. 2012 metais buvo pradėti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems reforma ir viskas patikėta buvo savivaldybėms. Bet tą laiką paramą gaunančių gyventojų sumažėjo 60 procentų“, - sako S.Kulkina.

REKLAMA
REKLAMA

2016 metais šios pašalpoms buvo skirta 166 milijonai eurų. Visgi, tai 20 milijonų eurų mažiau, nei 2015 metais. Vidutiniškai per vieną 2016 metų mėnesį 88 tūkstančiai Lietuvos gyventojų turėjo socialinės pašalpos gavėjo statusą. Tai sudaro 3,1 procentą nuo visų šalies gyventojų. Daugiau, nei trečdalį visų pajamos gavėjų sudaro asmenys gyvenantys vieni. Arba šeimos su 1-2 vaikais.

REKLAMA

Šildymo kompensacijų peripetijos

Atskiro paminėjimo reikalauja ir šildymo kompensacijos peripetijos. „Per vieną šildymo sezoną kompensaciją šildymui gauna apie 130 tūkstančių gyventojų, tai yra beveik 5 procentai visų gyventojų. Tam išleidžiama apie 18 milijonų eurų per metus“, - pasakoja SADM atstovė.

Anot jos pateiktų skaičiavimų, vienam asmeniui, šildantis centralizuotai, yra išmokamos 24 eurų kompensacijos.

Nors krizės aukštumose buvo daugiau socialinės pašalpos gavėjų, nei būsto šildymo kompensacijų, tačiau dabar skaičiai atsistatė, tikina Svetlana Kulkina. 70 proc. kompensacijų gavėjų sudaro pensinio amžiau žmonės.

REKLAMA
REKLAMA

Išėjo iš sistemos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė S.Kulkina įvardino ir priežastis, kodėl ženkliai sumažėjo pašalpos gavėjų skaičiai.

„Ėmėme ir 2014 metus palyginome su 2015, o šiuos dar ir su 2016. Tai skaičiai aiškūs - beveik 23 tūkstančiais sumažėjo pašalpos gavėjų. Kur jie išėjo iš sistemos? Džiugu pasakyti, kad 43 procentai įsidarbino, beveik 14 procentų pasitraukusių iš sąrašo yra darbą gavusių asmenų vaikais. 34 procentų pajamos viršijo nustatytą dydį. Tačiau svarbiausia čia yra pasidžiaugti, kad didžioji dalis žmonių susirado darbą“, - pasakoja S.Kulkina.

Išimtys virtusios taisykle

SADM atstovė taip pat pasakoja, kad savivaldybės yra pasiruošusios padėti asmenims, kurių šeimos pajamos vienam asmeniui ir viršija 102 eurus. „Dažnai girdime, kad neva šiek tik viršijus pajamas, galimybė yra paramą yra nebegalima. Tačiau taip tikrai nėra. Savivaldybės nori vertinti individualias situacijas ir paramas teigia išimties tvarka. 2016 metais daugiau, nei 4 procentai nuo visų pašalpas gaunančių žmonių jas gavo išimties tvarka. Žinoma, čia yra diskusinis dalykas. Bet jei pakanka bendrųjų nuostatų, tai gal nereikia taip dažnai taikyti išimčių“, - susidariusią situaciją vertina SADM atstovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi, anot S.Kulkina teigia, kad savivaldybės dažniausiai apsiriboja tik vienkartinių pašalpų teikimu. „Ministro vardu yra kreiptasi į visus savivaldybių merus, prašant jų nustatyti galimybes gauti ne tik vienkartinę pašalpą.

O nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos pirmiausia yra naudojamos kitai socialinei paramai organizuoti. 2016 metais 62 procentai nepanaudotų lėšų buvo skiriamos socialinėms paslaugoms teikti, transporto lengvatoms finansuoti

Nepanaudotų lėšų panaudojimas 2016 metais, 62 procentai, bet didelio darbo susitikimų dėka, auga tas procesas, kruis skiriamas kitai socialinei paramai finansuoti. Taip pat taip yra finansuojami vaikų dienos centrai ir globos namai. 6 procentai nuo nepanaudotų lėšų skiriama socialinės atskirties mažinimui.

„Kokie planai? Socialinių išmokų susiejimas su minimaliu vartojimų krepšeliu. Taip valstybės remiamų pajamų dydį didinti iki 122 eurų. Pagaliau reikia sudaryti sąlygas ir motyvaciją žmonėms, nebijoti gauti tą pašalpą. Jeigu nustatytumėme toleruojamų pajamų dydį, ką siūlo kitos šalys, žmogus būtų suinteresuotas dirbti“, - mintimis dalinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė S.Kulkina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų