REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
27
Černobylio “atskirties zona“ (nuotr. SCANPIX)

Prieš 31 metus, 1986 metų balandžio 26 dieną, 1 valandą 23 minutės saugumo testas sukėlė tragediją – Ukrainoje esančioje Černobylio atominėje elektrinėje įvyko sprogimas ir kilo gaisras, kurio gesinimas užtruko 10 dienų. Avarijos metu į aplinką pateko didžiulis radiacijos kiekis, radioaktyvių dalelių dbesis nuslinko ir per Europą... Ir nors daugelis mano, kad praėjus šitiek laiko jau išsivadavome iš tragedijos ir jos poveikio gniaužtų, deja, tai dar pernelyg optimistiška mintis.

27

Prieš 31 metus, 1986 metų balandžio 26 dieną, 1 valandą 23 minutės saugumo testas sukėlė tragediją – Ukrainoje esančioje Černobylio atominėje elektrinėje įvyko sprogimas ir kilo gaisras, kurio gesinimas užtruko 10 dienų. Avarijos metu į aplinką pateko didžiulis radiacijos kiekis, radioaktyvių dalelių dbesis nuslinko ir per Europą... Ir nors daugelis mano, kad praėjus šitiek laiko jau išsivadavome iš tragedijos ir jos poveikio gniaužtų, deja, tai dar pernelyg optimistiška mintis.

REKLAMA

Neįtikėtinas poveikis gyvūnams ir grėsmė žmogui

Pastaruoju metu net keli Europos žiniasklaidos kanalai pateikė informaciją, kad pavojingi Černobylio avarijos paskleistos radiacijos pėdsakai aptinkami sumedžiotuose gyvūnuose. Ištyrus sumedžiotus šernus teritorijose, per kurias slinko didysis radioaktyvusis debesis – pavyzdžiui, Čekijoje ir Vokietijoje – nustatyta, kad kai kurių iš jų mėsa yra radioaktyvi. „Reuters“ teigimu, šernai radiacijos dozę „gauna“ per savo maistą – grybus, kuriais maitinasi žiemą.

Mokslininkų verdiktas yra griežtas – šernų mėsa, užteršta radioaktyviuoju cezio izotopu Cs-137, yra netinkama vartoti žmogui. Jei suvartosite šiek tiek tokios „radioaktyvios mėsos“, ir į organizmą pateks nedidelis radiacijos kiekis, tai blogų pasekmių asmuo neturėtų pajusti. Tačiau, anot čekų eksperto Jirio Drapalo iš Valstybinės veterinarijos tarnybos, jei asmuo cezio izotopu užterštą mėsą valgys kelis kartus per savaitę ar mėnesį, gali kilti įvairi grėsmė. Į žmogaus organizmą patekę radioaktyvūs atomai gali padidinti riziką susirgti vėžiu.

REKLAMA
REKLAMA

Daugiau nei trisdešimt metų keliamas klausimas

Gavus tokią informaciją vėl keliamas klausimas, ar mes dabar esame pasiruošę kitos atominės tragedijos suvaldymui ir pasekmėms.

REKLAMA

Remiantis Atominės energijos instituto duomenimis, pasaulyje šiuo metu yra apie 450 branduolinių reaktorių, kurie veikia 30-yje valstybių. Taip pat vis dar statomi nauji branduoliniai reaktoriai.

Izraelio gynybos pajėgoms dirbantis specialistas Arikas Eisenkraftas vadovauja tyrimams, kurių tikslas yra sukurti efektyvias medicinines priemones, leidžiančias kovoti su radiacija, jei vėl įvyktų tragedija, rašo energyvoice.com.

Viliamasi, kad priemonės galėtų padėti asmenims, kurie patiria ūminį radiacijos sindromą, dar vadinamą spinduline liga, sukelta trumpalaikio kontakto su didele doze jonizuojančiosios spinduliuotės.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai gyvybei pavojinga būklė. Kol kas esame stebėję, kad maži gyvūnai, kurie gydomi naujais metodais, turi dideles išgyvenimo galimybes. Tikslas yra ne tik sukurti tokias priemones žmogui, bet ir užtikrinti, kad jos būtų panaudotos kaip įmanoma greičiau“, - aiškina A. Eisenkraftas.

Deja, anot gydytojo, ne visos valstybės nori mokėti kainą už tokius pasiruošimus.

„Černobylio tragedija atvėrė mums akis. Pirmą kartą žmonės visame pasaulyje suprato, kad vienas vienintelis incidentas Ukrainoje, gali turėti didžiulių pasekmių valstybėms, kurios yra labai toli nuo jos. […] Mes suprantame, kad turime ruoštis tokiam įvykiui. Netgi dabar, praėjus 31 metams po tragedijos, mes turime toliau mokytis apie potencialias jos pasekmes. Negaliu pasakyti, kad visos pamokos buvo išmoktos. Bent jau ne visos valstybės tai išmoko. Tai priklauso nuo kultūrinių skirtumų, finansinių galimybių ir kitų aspektų“, - įspėja ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų