Nuo vaikystės technologijomis besidomintis jaunas mokslininkas nesutriko ir atsakė į šį klausimą. Kaip sako šiandien, tuomet pafantazavo ir, kaip ir buvo galima numanyti, viskas išsipildė su kaupu.
„Mokslas ir technika, o tame tarpe atpažinimo procesų teorija ir technika, bus tiek išsivystę, kad... Kiekvienas žmogus, panašiai kaip kad dabar turi laikrodį, turės „informerį“ – garsų, šviesos vaizdų (o gal ir skonio, kvapų, nervinių signalų) siųstuvą, imtuvą bei dabartiniu mūsų supratimu galingą skaičiavimo mašiną. Informeris bus ne didesnis už šių dienų rankinį laikrodį, todėl patogus nešioti“, - prieš 50 metų kalbėjo L. Telksnys.
Savo pamąstymuose profesorius mini ir galingą paieškos sistemą, kuri leis akimirksniu surasti reikiamą informaciją: „Informerio pagalba bus galima gauti ne tik mokslinę, techninę ar ekonominę informaciją. Automatinė biblioteka per kelias minutes prisiųs norimos grožinės knygos kopiją, o paprašius, ir paskaitys ją garsiai. Galima bus paprašyti parodyti per individualų ar namų informerį norimą spektaklį, koncertą, kino filmą ar televizijos laidą, kurioje dadlyvautų mėgstami atlikėjai, dabar gyvenantieji ar anksčiau gyevnę.“
Ir lyg tokių prognozių būtų maža, L. Telksnys prieš 50 metų duotą interviu užbaigė tokiais sakiniais: „Norisi dar kartą pabrėžti, kad čia aprašyti, dabar, kiek fantastiškai atrodantieji dalykai, dėl didelių mokslo ir technikos vystymosi tempų po kelių dešimčių metų galiu atrodyti labai kuklūs.“
Prabėgo 50 metų, tad naujienų portalas tv3.lt pasikalbėjo su p. L. Telksniu ne tik apie praeities prognozes, bet ir apie tai, kas mūsų laukia dar po 50 metų, t.y. 2067-siais.
- Sugrįžkime į 1967-1968 metus. Kokį lygį tuo metu buvo pasiekusios technologijos?
- Lietuvoje buvo sukurta skaičiavimo technikos pramonė. Viskas prasidėjo dar 1959 metais. Tuomet buvo pradėtos gaminti skaičiavimo mašinos. Lietuviai buvo rimti bernai ir norėjo gaminti būtent lietuviškas skaičiavimo mašinas. Net ir gavę amerikietišką pavyzdį, mūsų specialistai siekė jį perdaryti pagal lietuvišką modelį. Gyvenome tokiame amžiuje, kai technologijos tik buvo pradėjusios ryškiau skverbtis į žmonių gyvenimus.
- Prieš 50 metų jūs itin tiksliai nupasakojote, kaip gyvensime 2017-siais, kokia bus technologinė pažanga. Kaip jums tai pavyko?
- Tais laikais žurnalistams labiau rūpėdavo ne „snukiadaužiai“, o skaičiavimo mašinų perspektyvos. Tai jie manęs ir paklausė, o kas bus? Papasakojau apie technologijų, paieškos sistemų bei duomenų sistemų perspektyvas. Tais laikais skaičiavimo mašinos dabartiniu požiūriu buvo tikros džiunglės. Daug procesų tekdavo atlikti žmonėms, todėl natūralu, kad įsiveldavo klaidų. Tad natūraliai buvo klausimas, ką daryti?
Tai kartu su kolegomis sukūrėme įrenginį, kuris nuskaito duomenis be žmogiškojo faktoriaus. Tai jis gal 10 metų skaitėsi topas. Visą laiką turėjome galvoti, kaip padaryti, kad būtų geriau. Visada reikėjo žvelgti į priekį, tad ir išsakiau savo nuomonę, kas laukia po 50 metų. Visada buvau smalsus, domėjausi technologijomis, tai ir prikalbėjau visko (juokiasi – aut. past.).
- Iš kur sėmėtės tų minčių?
- Aš kaip konstruktorius žinojau, ko reikia. Ir, kitas svarbus dalykas, gerai suvokiau, kokios yra techninės galimybės. Štai ir visa paslaptis.
- Kokių vertinimų prieš 50 metų sulaukėte, kai pasidalijote savo įžvalgomis?
- Niekas nesakė, kad man su galva kažkas negerai (juokiasi – aut. past.). Žurnalistams buvo įdomu, ar technologijos pakeis žmones, todėl jie dažnai apie tai klausinėdavo. Niekas nesakė, kad tai yra nesąmonė. Tiesiog fantazavome ir, kaip matome šiandien, daug kas išsipildė.
- Gyvename 2017-siais. Ar jūsų prognozės išsipildė su kaupu?
- Praktiškai viskas. Tik kvapų neišmokom perduoti. Nors kvapai yra virpesiai, todėl viskas įmanoma. Bet kas dabar būtų jei pradėtume tuos kvapus perdavinėti (juokiasi – aut. past.). Bet dauguma dalykų buvo įgyvendinta. Norite pažiūrėti koncertą? Prašau. Norite pažiūrėti sporto rungtynes? Prašau. Reikia surasti informacijos, galima tą padaryti per keletą sekundžių internetinėse paieškos sistemose.
Dabar tik norisi pakalbėti apie jaunus žmones, kurie tiesiog įnikę į telefonus ar kompiuterius. Jie naudojasi socialiniais tinklais, žaidžia įvairius žaidimus. Nesu prieš žaidimus, bet bėda tame, kad dingsta kūrybiškumas. Tegul žmonės žaidžia kiek nori, bet reikia ir kažką sukurti. Štai kur yra opiausia problema. Anksčiau kiekvienas bernas turėdavo mokėti pasidaryti radijo imtuvą. O dabar? Jei būtų taip, kad mergina pasakytų, jog šių laikų bernas turi sukurti programinę įrangą, tad viskas būtų gerai. Bet taip nėra.
- Buvote itin tikslus prieš 50 metų, tad pabandykite pasidalinti naujomis įžvalgomis apie technologijų pažangą po 50 metų. Kas mūsų laukia 2067 metais?
- Reikia ruoštis priimti robotus į mūsų gyvenimus, mūsų kasdienybę. Per artimiausius metus turime išmokyti robotus kalbėtis su mumis, vaikščioti, kai turi ne dvi, o gerokai daugiau kojų. Dabar yra nauji tankai, kurie „eina“ per griovius. O galiausiai žmonių sukurtos mašinos pradės kalbėtis tarpusavyje, ne tik su žmonėmis.
Manau, kad ateitis yra gyvenimas robotų visuomenėje. Ir kalbu ne tik apie mus aptarnaujančius robotus, kurie ne tik didėja, bet ir mažėja. Dabar pagaminami tokie mikroskopiniai, kaip aš vadinu, „nanorobotai“, kuriuos gydytojas švirkštu įleis į žmogaus kraują. Ir tie nanorobotai valys žmogaus kraujagysles, kurios, kai užsikemša, sukelia širdies sutrikimus. Lygiai tas pats ir su plaučiais, tas robotukas nuvažiuos ir atliks „remonto“ darbus. Visada reikia žiūrėti į priekį ir tai, kas gal atrodo sunkiai įmanoma, taps realybe.
