REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusią savaitę vienbalsiai panaikinta liberalo Gintaro Steponavičiaus teisinė neliečiamybė dar nereiškia, kad G.Steponavičius yra kaltas ir bus numestas į politinį patvorį. Teisininkams klausimų kelia aptakūs prokurorų argumentai ir Eligijau Masiulio bylos vilkinimas. Anot jų, galimybė, kad prokuratūra klysta yra reali.

Praėjusią savaitę vienbalsiai panaikinta liberalo Gintaro Steponavičiaus teisinė neliečiamybė dar nereiškia, kad G.Steponavičius yra kaltas ir bus numestas į politinį patvorį. Teisininkams klausimų kelia aptakūs prokurorų argumentai ir Eligijau Masiulio bylos vilkinimas. Anot jų, galimybė, kad prokuratūra klysta yra reali.

REKLAMA

Praėjusios savaitės pradžioje kreipdamasis į Seimą dėl Liberalų sąjūdžio atstovo neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis tvirtino, kad parlamentaras su koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimondu Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo, o balsuodamas dėl koncernui palankių teisės aktų pažemino Seimo autoritetą ir diskreditavo Seimo nario vardą.

G.Steponavičius teigia kategoriškai nesutinkąs su jam metamais įtarimais, vadina juos gėdingais. Jis neigia taręsis dėl balsavimo už pinigus, paramos prašęs tik nevyriausybinių organizacijų veiklai.

REKLAMA
REKLAMA

Prokuratūra gali klysti

Advokatas Remigijus Merkevičius vertindamas visą situaciją teigia, kad prokuratūra gali klysti.

„Hipotetiškai galvojant, abu scenarijai kai prokuratūra nurodė teisingus ir neteisingus kaltinimus yra galimi. Oponuojant tam, kuo ginasi liberalas G.Steponavičius, galima pasakyti, kad gyvenime yra tokių situacijų, kada neleidžiant juridiniams asmenims remti partijų, pristeigiama visokiausių viešųjų įstaigų ir per jas yra pridengiamas tikrasis partijos rėmimas. Gali būti ir taip, kad prokuratūra klysta“, - sako advokatas.

REKLAMA

Anot advokato, prokurorų prašymas naikinti teisinę neliečiamybę naikinti nurodo, kad kitokio statuso asmeniui suteikti nebuvo galima. „Situacija čia yra tokia, kad prokurorai yra įspausti į kampą, nes žmogaus, kuris turi teisinį imunitetą apklausti kaip įtariamojo negalima. Bet tyrimas koncentruojasi ir kelia vienus ar kitus klausimus, ir kažkokį atsakymą iš jo išgirsti reikia. Tie žmonės su imunitetu, jie yra savotiški įkaitai, bet kartu ir privilegijuoti. Priklausomai nuo požiūrio. Prokurorai galvoja, kad jam kitokio statuso suteikti nebegalima, o jų turimi duomenys rodo, kad jis tikrai galėjo nusikalsti“, - pasakoja R.Merkevičius.

REKLAMA
REKLAMA

R.Merkevičius primena, kad situacijų, kada prokuratūra klydo buvo tikrai ne vienas. „Manau, kad esminis žingsnis tokioje imuniteto situacijoje būtų tai, kad jį turi išsikviesti ir pareikšti jam įtarimą. Dėl tų faktų, kuriuos E.Pašilis jau pasakė Seime, tai juos turėtų įkaltinti ir laukti jo reakcijos ir versijos, kas ten iš tikrųjų buvo. Bet tai žinoma nereiškia, kad jis tą nusikaltimą padarė. Tai tėra prokuroro nuomonė ir nieko daugiau. Ji gali būti dalykiška, ar pagrįsta, bet lygiai taip pat prokuroras gali klysti. Ir tokių pavyzdžių nėra vienas ar du“, - teigia advokatas.

Advokatas prognozuoja, kad aiškių atsakymų teks dar palaukti. „Aš manau, kad tyrimas bus nuobodus ir ilgas, šiai dienai G.Steponavičius išgirs įtarimus ir duos atsakymą aiškų. Tai turėtume išlaukti konkrečios versijos ir tada vertinti, kurių versija situacijos interpretacija. Čia yra tik pradžia“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja advokatas R.Merkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Generalinis prokuroras neįtikino

Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris Gintautas Bartkus teigia, kad prokurorų pateikta medžiaga verčia abejoti ir jų laukia rimtas ir sunkus darbas siekiant tai įrodyti.

„Informacija, kurią Generalinis prokuroras pateikė prašydamas panaikinti jo neliečiamybę, galima matyti keletą abejotinų vietų. Bet mes viso medžiagos nematėme. Kitas dalykas, sutikime, gali būti ir tokia situacija, kad pinigai atkeliauja kažkokiai tai organizacijai, o ji panaudoja pinigus partijos interesams. Tačiau G.Steponavičius sako, kad taip nebuvo.

Dar gali būti, kad netiesioginiu būdu gavo naudą politinė partija. Tada iškyla klausimas, ką tai reiškia? Netiesioginiu būdu gal naudą gavo daug kas. Ir politinė partija, mokykla, mokiniai, kurie dalyvavo renginiuose. Ar čia nusikaltimas? Turbūt, kad ne. Tai prokurorų laukia sunki užduotis kažkokiu būdu įrodyti, kad tie pinigai iš tikrųjų buvo skirti ne organizacijai, bet politinei partijai paremti. Bet tai yra labai sudėtinga užduotis. Ir šiandienai tokių įrodymų prokuroras nepaminėjo“, - prokuratūros vertinimą komentuoja advokatas.

REKLAMA

Anot Gintauto Bartkaus, G.Steponavičiui išsisukti iš šios situacijos kol kas visai nereikia, „Iš to, kas yra šiandien pateikiama viešojoje erdvėje, prokuroras manęs neįtikino. Tai ką jis pasakė, reiškia, kad nusikaltimas tiesiog nėra padarytas. Tai nėra net ko G.Steponavičiui suktis iš tos situacijos. Gali būti, kad prokuroras įvardins dar situaciją toliau. Mano supratimu, tai tokius prašymus Seimui teikti galima tik tada, kada įrodymai yra neabejotini. Kaip mes sakome „akmenyje iškelti įrodymai“, kurie liudija, kad tikrai galima įtarti, kad ta veikla tikrai gali būti padaryta. Tokie pareiškimai turi labai daug politinių visokių pasekmių. Kol kas tų įrodymų mes dar nematome“, - situaciją vertina G.Bartkus.

REKLAMA

Daro įtaką politiniam gyvenimui

Gintautas Bartkus neigiamai vertina ir prokuratūros informacijos platinimo būdą, kai pirminė informacija, kuri nebuvo pataisyta kelias valandas, nurodė ne G.Steponavičiaus, bet visos partijos kaltę. „Tai yra labai blogai. Tokiose jautriose bylose mes turime suprasti, kad bet koks įtarimas pareikštas politikui turės politinių pasekmių. Sakome, kad galioja nekaltumo prezumpcija, kad nepadarius nusikaltimo negalime vadinti jo nusikaltėliu ir neigiamų pasekmių jokių patirti jis negali. Bet mes suvokiame, kad politikoje yra kitaip. Jeigu jau generalinis prokuroras pateikė įtarimą ar kaltinimą politikui, tai gali reikšti net politinę mirtį. Tokiu atveju, prokuroras turi kelis kartus pasverti ir kritiškai pasverti visus įrodymus. Ir tik tada kreiptis į Seimą dėl neliečiamybės panaikinimo“, - pasakoja ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Advokatas taip dėmesį atkreipė ir į faktą, kad procesai vyksta itin lėtai. „Ir dar labai svarbus yra ir laiko faktorius. Nes nuo E.Masiulio reikalų pradžios praėjo jau 11 mėnesių. Tai kiek dar praeis laiko, negauna jokio atsakymo. Byla pagal standartus per 6 mėnesius turi pasiekti teismą. Tikiuosi, kad prokurorai kiek galima greičiau tai padarys ir byloje bus padėtas taškas. Nes dabar politikas yra pakabintas. Ir norėtųsi, kad jis ne po dviejų metų sužinotų, kad ten gal nieko ir nebuvo. Prokurorai turi suvokti, kad ši byla yra ta, kuri daro įtaką visam politiniam gyvenimui“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja G.Bartkus.

Prokuroro argumentai

Prokuroras prašydamas panaikinti parlamentaro imunitetą minėjo du G.Steponavičiaus ir R.Kurlianskio susitikimus 2015 ir 2016 metais bei du balsavimus Seime dėl teisės aktų.

REKLAMA

Pasak E.Pašilio kreipimosi, 2015 metų spalio 29 dieną G.Steponavičius susitarė su R.Kurlianskiu, kad „MG Baltic“ įmonės perves lėšų į su Liberalų sąjūdžiu susijusio „Laisvės studijų centro“ ir G.Steponavičiaus paramos fondo sąskaitas. Po šio susitikimo G.Steponavičius esą balsavo dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo. Įvardijami lapkritį ir gruodį vykę balsavimai dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, čia G.Steponavičius balsavo „už“, ir kelio Utena–Vilnius projekto, kai liberalas susilaikė.

„Tuomet 2016 metų sausio 11 dieną G.Steponavičius su R.Kurlianskiu aptarė neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo detales, paprašė ir susitarė, kad tam tikslui R.Kurlianskis duos nurodymą iš koncernui „MG Baltic“ įmonių sąskaitų pervesti 10 tūkst. eurų į viešosios įstaigos „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, taip pat – 5 tūkst. eurų į G.Steponavičiaus paramos fondo sąskaitą, o taip pat 5 tūkst eurų – į specialią rinkiminę G.Steponavičiaus sąskaitą“, – teigė E.Pašilis.

REKLAMA

Pasak prokuroro, vasarį 10 tūkst. eurų iš koncerno „MG Baltic Media“ sąskaitos sulaukė „Laisvės studijų centras“, o 5 tūkst eurų – G. Steponavičiaus paramos fondas.

E.Pašilio teigimu, „Laisvės studijų centrui“ skirti 10 tūkst. eurų buvo panaudoti „įsiskolinimams už Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir politiko G. Steponavičiaus žinomumo didinimą skirtam projektui „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ padengti“.

Paramos fondui skirti 5 tūkst. eurų, pasak prokuroro kreipimosi, panaudoti į Seimą 2016 metais kandidatavusio G.Steponavičiaus „veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti“.

G.Steponavičius tvirtina su R.Kurlianskiu apie paramą balsuojant dėl teisės aktų iš viso nekalbėjęs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nė vieno žodžio apie kokius nors jiems rūpėjusius įstatymus mes nekalbėjome. Ir tai yra įdomioji istorijos dalis, kad prokurorai leidžia sau užlipdami į Seimo tribūną teigti ir neva daryti kontekstą, kad mano susitikimai galėjo kaip nors turėti kokį nors, atleiskit, apčiuopiamą priežastinį ryšį. Visa tai yra pramanas. Ir tai, mano supratimu, yra gėdingas epizodas“, – šią savaitę Seime kalbėjo G.Steponavičius.

Platus tyrimas

Prokuratūra atlieka didesnės apimties politinės korupcijos tyrimą, jame su G.Steponavičiumi susiję epizodai tesudaro dalį. Toje pačioje byloje įtarimai pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Jis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai.

REKLAMA

Pareigūnai taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis veikė ir per tuometį Seimo narį buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį, jis esą už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat balsuotų koncerno interesų naudai.

Byloje įtarimai pateikti ir R.Kurlianskiui, ir pačiam koncernui „MG Baltic“.

Daugiau nei pusė milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus.

„MG Baltic“ atstovai įmonei pareikštus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų