REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai.

Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai.

REKLAMA

Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia bloga, o statistiką iškreipia milžiniškas „šešėlis“ ir mažos pensijos.

Per mėnesį - 400 eurų „į rankas“

Viename sostinės grožio salone manikiūrą klientei daranti Julija šio amato ėmėsi ne šiaip sau. Prieš aštuonerius metus jai gimė sūnelis autistas, tad moteris pagal specialybę dirbti nebegalėjo. Teko galvoti, kaip suktis iš sunkios padėties ir derinti darbą su sūnaus priežiūra. Ir nors jai rasti išeitį pavyko, finansiškai ši profesija jos nelepina.

Per mėnesį Julija uždirba maždaug 400 - 500 eurų „į rankas“.

„Gyvenčiau viena, be vyro, aš neišgyvenčiau iš to atlyginimo. Gal kažkur Norvegijoje mes galėtume uždirbti, bet Lietuvoje čia reikia dirbti nuo ryto iki nakties toje srityje. Bet jeigu dabar yra šeima, vaikai, kuriuos reikia vedžioti į mokyklą, į darželį, prižiūrėti tą vyrą, kažkur būti su vaikais... Čia kaip hobi dabar“, - sako mergina.

REKLAMA
REKLAMA

Pajamos skiriasi net apie 7,5 karto

Statistika rodo, kad Lietuvoje skursta kas penktas žmogus, o turtingiausių ir skurdžiausių Lietuvos gyventojų pajamos skiriasi net apie 7,5 karto. Tokia šokiruojanti pajamų nelygybė - viena didžiausių Europos Sąjungoje.

REKLAMA

Tad toli gražu ne kiekviena Lietuvos moteris gali sau leisti už gydomąją plaukų procedūrą ir jų dažymą pakloti 50 eurų kaip vilnietė Rūta. Ir tai jai tenka daryti kas pusantro mėnesio. Tačiau Rūta sako, kad investuoti į save būtina, nors tai ir gerokai plonina piniginę.

Ironiška, tačiau Lietuvai įstojus į ES, labiausiai Baltijos šalyse pūtėsi turtingųjų piniginės: 15 proc. turtingiausiųjų gavo 35–40 proc. bendro pajamų augimo, tuo tarpu 15 proc. neturtingiausių gyventojų – vos 4–5 proc.

„Priežastis yra ta, kad valstybė neveikia kaip vadinamas stabilizatorius pajamų. Kai dalies gyventojų pajamos praktiškai kyla, tai valstybė jų pakankamai neapmokestina. Tuo tarpu kai dalies gyventojų pajamos krinta, ypač nuosmukio laikotarpiu, valstybė tiems gyventojams pakankamai nepadeda. Tai būdinga visoms trims Baltijos šalims. Jeigu nebus nieko daroma, taip, nelygybė gali dar labiau didėti", - sako ekonomistas Romas Lazutka.

Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų