Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)

Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, kad beveik visas jas galima pašalinti.

Matant nuo Vakarų valstybių gerokai atsiliekančius atlyginimus neretai primenama, kad BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą jau siekia net 74 proc. ES vidurkio. Tačiau tas „perkamosios galios paritetas“ reiškia, kad šis rodiklis yra pakoreguotas atsižvelgiant į kainų skirtumus šalyse. Be šios korekcijos Lietuvos BVP to meto kainomis sudaro tik 47 proc. ES vidurkio.

Žemos profesinių paslaugų kainos

Čia ir išryškėja pirmoji žemų atlyginimų priežastis – tai žemos kainos. Taip, kai kurių prekių, pavyzdžiui, drabužių ar avalynės, kainos yra panašios, kaip ir turtingesnėse ES valstybėse, o kai kurios prekės yra net brangesnės. Tačiau daugelio profesinių paslaugų kainos vis dar siekia tik apie 40 proc. ES vidurkio. Kodėl tai yra blogai? Jei šaltkalvio, auklės ar kirpėjo paslaugos kaina yra žema, žemas bus ir jų atlyginimas. Jei valstybė nustato žemą švietimo ar sveikatos paslaugų kainą, tai tiesiog reiškia, kad šias paslaugas teikiančios institucijos gaus mažą finansavimą, o jų darbuotojai – mažus atlyginimus.

REKLAMA

Neproporcingai didelis viešasis sektorius

Lietuvos viešajame sektoriuje dirba 28 proc. visų užimtųjų. Tai daug daugiau nei daugelyje išsivysčiusių šalių, kur vidutiniškai viešajame sektoriuje dirba apie 20 procentų užimtųjų. Toks rodiklis savaime nebūtų blogas, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse jis panašus – jei tik valstybė turėtų pakankamai pinigų mokėti adekvačius atlyginimus. Mažėjant gyventojų ir mokesčių mokėtojų skaičiui turėtų adaptuotis ir viešasis sektorius. Ketvirtadaliu sumažėjus viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiui ir ketvirtadaliu pakilus vidutiniam atlyginimui jame, daugelis taptų laimingesni.

Neoficialios pajamos

Čia kai kas atkreips dėmesį į tai, kad Lietuvos viešajame sektoriuje atlyginimai yra šiek tiek didesni nei privačiame. Tačiau čia slypi trečioji žemų atlyginimų priežastis – įvairiais vertinimais privačiame sektoriuje maždaug ketvirtadalis atlyginimų sumokami neoficialiai, vengiant didelės mokestinės naštos. Kitaip sakant, šiandien privačiame sektoriuje vidutinis atlyginimas, įskaičius neoficialius priedus, yra ne 810 eurų per mėnesį, kaip rodo oficiali statistika, o apie 1000 eurų. Tai gerai iliustruoja „Eurostat“ duomenys – faktinės individualios vartojimo išlaidos Lietuvoje yra didesnės nei Lenkijoje, Latvijoje ar... Estijoje. Gerokai didesnis neapmokestinamas pajamų dydis padėtų greičiau išskaidrinti darbuotojų atlyginimus.

Įmonių pelnas

Ketvirtoji, daug dėmesio sulaukianti, bet labiausiai kontraversiška priežastis – neadekvačiai didelis įmonių pelnas. Čia dažniausiai cituojama nacionalinių sąskaitų statistika yra likutinis pelnas ir mišrios pajamos, kurios Lietuvoje sudaro neproporcingai didelę BVP dalį. Vis tik tokia statistika remtis negalima, nes čia „pakišamos“ ir individualia veikla užsiimančių arba pagal verslo liudijimą dirbančių asmenų pajamos.

REKLAMA

Daug tikslingiau būtų tiesiog pažiūrėti, kokią dalį BVP sudaro visų įmonių uždirbtas pelnas. Uždirbtas pelnas priklauso nuo ekonomikos ciklo ir vienkartinių aplinkybių, jis svyruoja daug labiau nei atlyginimai, todėl reikėtų vertinti kelių metų vidurkį. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos įmonių pelnas sudarė 9,2 proc. BVP. Palyginimui – per tą patį laikotarpį Latvijoje šis rodiklis siekė 7,8 proc., JAV 9,7 proc., o Estijoje – net 17,1 procento.

Tiesa, visi šie rodiklių nėra identiški, skiriasi nacionaliniai apskaitos ir statistikos pateikimo standartai (Estijos ir JAV duomenys – pelnas sumokėjus mokesčius, Lietuvos ir Latvijos – iki mokesčių mokėjimo). Be to, skirtingose šalyse įmonės turi skirtingas paskatas pelną slėpti arba perkelti jį į kitas valstybes. Kadangi Estijoje įmonėje liekantis pelnas yra neapmokestinamas, paskatų jį slėpti nėra. Vis tik esmė dėl šių niuansų nesikeičia – Lietuvos įmones būtų sunku apkaltinti atsiriekiant nepagrįstai didelę BVP pyrago dalį. Žinoma, visada atsiranda nesąžiningų ir piktnaudžiaujančių verslininkų, bet tai labiau išimtis nei taisyklė.

Trūksta aukštos pridėtinės vertės verslų

Penktoji ir svarbiausia per žemų atlyginimų priežastis yra tai, kad Lietuvoje dominuoja žemos ir vidutinės pridėtinės vertės sektoriai. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje tik 18 proc. apdirbamosios gamybos įmonių priskiriamos prie turinčių aukštą arba vidutiniškai aukštą technologijų lygį. Tokių įmonių Estijoje yra 25 procentai, o Vokietijoje ir Šveicarijoje – apie 60 procentų. Lietuvos baldų pramonėje dirbantys darbuotojai gali būti labai darbštūs ir gabūs, tačiau sunku tikėtis, kad jie uždirbs tiek pat, kiek prabangius automobilius gaminantys Vokietijos pramonės darbuotojai.

REKLAMA

Lietuvoje tik 2 procentai dirbančiųjų dirba aukštųjų technologijų sektoriuje, mažiausiai tarp Baltijos šalių ir trigubai mažiau nei Suomijoje. Ši problema yra ne tik pramonėje – tik 13 proc. visos verslo pridėtinės vertės sukuriama žinioms imliose aukštųjų technologijų ir kitose rinkos paslaugų sektoriuose. Būtent čia slypi didžiausias atlyginimų augimo potencialas – daugiau investicijų ir darbo vietų aukštos pridėtinės vertės sektoriuose bei Lietuvos ribas peržengiantys išskirtinumą signalizuojantys prekių ženklai. Šių ženklų prekės ir paslaugos gali kainuoti daug daugiau nei bevardės prekės bei užtikrinti didesnius atlyginimus. Galiausiai, neužmirškime, kad būdami ES lygiuojamės į labiausiai konkurencingas ir turtingiausias pasaulio valstybes, todėl jas pavyti nėra lengva. Vis tik progresas Lietuvoje akivaizdus – nuo įstojimo į ES vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugo 150 procentų. Grįžus ketvirtį amžiaus atgal Lietuva ir, pavyzdžiui, Ukraina ar Baltarusija stovėjo prie tos pačios starto linijos. Šiandien Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra tris kartus didesnis nei Baltarusijoje ir lygiai keturis kartus didesnis nei Ukrainoje. Negalima sustoti reformuotis, investuoti, kopti aukštyn pridėtinės vertės kūrimo laiptais. Tačiau negalima ir ignoruoti bei sumenkinti progreso, kurį iki šiol pasiekė Lietuva.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

taigis
2017-04-12 19:37:15
slepiamas įmonių pelnas? - aišku, ir tai daro stambusis kapitalas, priminsiu, kuklusis Mačiulis nepaminėjo, kad VP pagrindinis akcininkas įmonę(registraciją) iškėlė į trečiąsias šalis, kad nuslėptų mokesčius. O juk iki šiol jie gavo tokias fantastines lengvatas, kokių smulkusis verslas net nesusapnuotų...Taigi čia ir yra tikras, o ne tariamas šešėlis
Atsakyti
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
    Diskusija (5)
    Komentuoti
    Artūras Anužis
    Taip, taip, valstiečių reformos tikrai gali „nuskęsti“ alkoholio problemose. Mūsų valdžia taip yra užimta galvojimu, kaip kuo greičiau išmušti lietuviui iš rankų alaus butelį ...
    Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas (nuotr. asm. archyvo)
    Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks ...
    Rūta Vainienė (nuotr. Organizatorių)
    Gamtoje mažiausiai miega žirafa, vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, ...
    DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė (nuotr. asm. archyvo)
    Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose ...
    DNB Banko analitikas Povilas Stankevičius  (nuotr. asm. archyvo)
    Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture ...
    REKLAMA

    Top Video

    Ant 30 milijonų eurų kainavusios ligoninių ir poliklinikų elektroninių paslaugų sistemos krenta korupcijos šešėlis
    DABAR RODOMA
    Ant 30 milijonų eurų kainavusios ligoninių ir poliklinikų elektroninių paslaugų sistemos krenta korupcijos šešėlis
    DABAR RODOMA
    Paskelbė pergalės „Eurovizijoje“ receptą: Lietuvai trūksta visai nedaug
    DABAR RODOMA
    Jaunos moters pagalbos šauksmas: bijau, kad vyras užsienyje mane parduos
    DABAR RODOMA
    Seimūnų užmojai palengvinti ūkininkams gyvenimą: bando sau „pramušti“ privilegijas?
    DABAR RODOMA
    Pasiteisino dėl nelegalios naminukės gamybos: ,,ne iš gero ir lengvo gyvenimo“
    DABAR RODOMA
    Dortmundo „Borussia" nuostabiai palaužė „Bayern" ir žengė į Vokietijos taurės finalą
    DABAR RODOMA
    Lengvaatletė Airinė Palšytė papasakojo, kaip ją bare „kabino“ mergina
    DABAR RODOMA
    Neįtikėtina vos 2 metų berniuko gelbėjimo iš šulinio operacija Rumunijoje
    DABAR RODOMA
    Vilniaus policija gaudo įžūlius paauglius vagis, kurių nesustabdo nei laiptinių užraktai, nei dienos šviesa
    DABAR RODOMA
    Kraupiu nužudymu Panevėžyje įtariami jaunuoliai pasirodė teisme: elgesys nustebino





    Orai
    RODYTI ŽEMĖLAPĮ
    Nuotraukos autorius: Matas Dranginis
    Vestuvių planuotoja Laura Vagonė: mano versle klientų tik daugėja
    DABAR RODOMA
    Vestuvių planuotoja Laura Vagonė: mano versle klientų tik daugėja
    DABAR RODOMA
    Verslininkas Žilvinas Grigaitis atskleidė, kur atostogauti jam patinka labiausiai
    DABAR RODOMA
    Prodiuseris E. Bžeskas: kelias į žvaigždes per pinigus yra toks pat populiarus, kaip ir kelias per lovą
    DABAR RODOMA
    Visa tiesa apie Jolantą Svirnelytę: stiliaus ikonos neturiu ir spintomis su niekuo keistis nenorėčiau
    DABAR RODOMA
    Raudonaskilimas.lt (16 laida)
    DABAR RODOMA
    Aktorė G. Baikštytė: jei renginys žiemą, aš nekulniuoju su aukštakulniais per sniegą
    DABAR RODOMA
    Dainos Bosas dukra Maria Randers: svarbiausia ne drabužių etiketės
    DABAR RODOMA
    Televizijos laidų vedėja I. Stonkuvienė atskleidė, kodėl į renginius vaikšto viena
    DABAR RODOMA
    Kokia moteris patrauktų brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų dėmesį?
    DABAR RODOMA
    Alfui Ivanauskui kartais norisi pabūti tikru „griovėju“ ir panaudoti kopūstą deserte

    Valiutų skaičiuoklė

    EUR

    USD

    GBP

    PLN

    Remejas1-apacia
    Į viršų