Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)

Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, kad beveik visas jas galima pašalinti.

Matant nuo Vakarų valstybių gerokai atsiliekančius atlyginimus neretai primenama, kad BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą jau siekia net 74 proc. ES vidurkio. Tačiau tas „perkamosios galios paritetas“ reiškia, kad šis rodiklis yra pakoreguotas atsižvelgiant į kainų skirtumus šalyse. Be šios korekcijos Lietuvos BVP to meto kainomis sudaro tik 47 proc. ES vidurkio.

Žemos profesinių paslaugų kainos

Čia ir išryškėja pirmoji žemų atlyginimų priežastis – tai žemos kainos. Taip, kai kurių prekių, pavyzdžiui, drabužių ar avalynės, kainos yra panašios, kaip ir turtingesnėse ES valstybėse, o kai kurios prekės yra net brangesnės. Tačiau daugelio profesinių paslaugų kainos vis dar siekia tik apie 40 proc. ES vidurkio. Kodėl tai yra blogai? Jei šaltkalvio, auklės ar kirpėjo paslaugos kaina yra žema, žemas bus ir jų atlyginimas. Jei valstybė nustato žemą švietimo ar sveikatos paslaugų kainą, tai tiesiog reiškia, kad šias paslaugas teikiančios institucijos gaus mažą finansavimą, o jų darbuotojai – mažus atlyginimus.

REKLAMA

Neproporcingai didelis viešasis sektorius

Lietuvos viešajame sektoriuje dirba 28 proc. visų užimtųjų. Tai daug daugiau nei daugelyje išsivysčiusių šalių, kur vidutiniškai viešajame sektoriuje dirba apie 20 procentų užimtųjų. Toks rodiklis savaime nebūtų blogas, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse jis panašus – jei tik valstybė turėtų pakankamai pinigų mokėti adekvačius atlyginimus. Mažėjant gyventojų ir mokesčių mokėtojų skaičiui turėtų adaptuotis ir viešasis sektorius. Ketvirtadaliu sumažėjus viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiui ir ketvirtadaliu pakilus vidutiniam atlyginimui jame, daugelis taptų laimingesni.

Neoficialios pajamos

Čia kai kas atkreips dėmesį į tai, kad Lietuvos viešajame sektoriuje atlyginimai yra šiek tiek didesni nei privačiame. Tačiau čia slypi trečioji žemų atlyginimų priežastis – įvairiais vertinimais privačiame sektoriuje maždaug ketvirtadalis atlyginimų sumokami neoficialiai, vengiant didelės mokestinės naštos. Kitaip sakant, šiandien privačiame sektoriuje vidutinis atlyginimas, įskaičius neoficialius priedus, yra ne 810 eurų per mėnesį, kaip rodo oficiali statistika, o apie 1000 eurų. Tai gerai iliustruoja „Eurostat“ duomenys – faktinės individualios vartojimo išlaidos Lietuvoje yra didesnės nei Lenkijoje, Latvijoje ar... Estijoje. Gerokai didesnis neapmokestinamas pajamų dydis padėtų greičiau išskaidrinti darbuotojų atlyginimus.

Įmonių pelnas

Ketvirtoji, daug dėmesio sulaukianti, bet labiausiai kontraversiška priežastis – neadekvačiai didelis įmonių pelnas. Čia dažniausiai cituojama nacionalinių sąskaitų statistika yra likutinis pelnas ir mišrios pajamos, kurios Lietuvoje sudaro neproporcingai didelę BVP dalį. Vis tik tokia statistika remtis negalima, nes čia „pakišamos“ ir individualia veikla užsiimančių arba pagal verslo liudijimą dirbančių asmenų pajamos.

REKLAMA

Daug tikslingiau būtų tiesiog pažiūrėti, kokią dalį BVP sudaro visų įmonių uždirbtas pelnas. Uždirbtas pelnas priklauso nuo ekonomikos ciklo ir vienkartinių aplinkybių, jis svyruoja daug labiau nei atlyginimai, todėl reikėtų vertinti kelių metų vidurkį. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos įmonių pelnas sudarė 9,2 proc. BVP. Palyginimui – per tą patį laikotarpį Latvijoje šis rodiklis siekė 7,8 proc., JAV 9,7 proc., o Estijoje – net 17,1 procento.

Tiesa, visi šie rodiklių nėra identiški, skiriasi nacionaliniai apskaitos ir statistikos pateikimo standartai (Estijos ir JAV duomenys – pelnas sumokėjus mokesčius, Lietuvos ir Latvijos – iki mokesčių mokėjimo). Be to, skirtingose šalyse įmonės turi skirtingas paskatas pelną slėpti arba perkelti jį į kitas valstybes. Kadangi Estijoje įmonėje liekantis pelnas yra neapmokestinamas, paskatų jį slėpti nėra. Vis tik esmė dėl šių niuansų nesikeičia – Lietuvos įmones būtų sunku apkaltinti atsiriekiant nepagrįstai didelę BVP pyrago dalį. Žinoma, visada atsiranda nesąžiningų ir piktnaudžiaujančių verslininkų, bet tai labiau išimtis nei taisyklė.

Trūksta aukštos pridėtinės vertės verslų

Penktoji ir svarbiausia per žemų atlyginimų priežastis yra tai, kad Lietuvoje dominuoja žemos ir vidutinės pridėtinės vertės sektoriai. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje tik 18 proc. apdirbamosios gamybos įmonių priskiriamos prie turinčių aukštą arba vidutiniškai aukštą technologijų lygį. Tokių įmonių Estijoje yra 25 procentai, o Vokietijoje ir Šveicarijoje – apie 60 procentų. Lietuvos baldų pramonėje dirbantys darbuotojai gali būti labai darbštūs ir gabūs, tačiau sunku tikėtis, kad jie uždirbs tiek pat, kiek prabangius automobilius gaminantys Vokietijos pramonės darbuotojai.

REKLAMA

Lietuvoje tik 2 procentai dirbančiųjų dirba aukštųjų technologijų sektoriuje, mažiausiai tarp Baltijos šalių ir trigubai mažiau nei Suomijoje. Ši problema yra ne tik pramonėje – tik 13 proc. visos verslo pridėtinės vertės sukuriama žinioms imliose aukštųjų technologijų ir kitose rinkos paslaugų sektoriuose. Būtent čia slypi didžiausias atlyginimų augimo potencialas – daugiau investicijų ir darbo vietų aukštos pridėtinės vertės sektoriuose bei Lietuvos ribas peržengiantys išskirtinumą signalizuojantys prekių ženklai. Šių ženklų prekės ir paslaugos gali kainuoti daug daugiau nei bevardės prekės bei užtikrinti didesnius atlyginimus. Galiausiai, neužmirškime, kad būdami ES lygiuojamės į labiausiai konkurencingas ir turtingiausias pasaulio valstybes, todėl jas pavyti nėra lengva. Vis tik progresas Lietuvoje akivaizdus – nuo įstojimo į ES vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugo 150 procentų. Grįžus ketvirtį amžiaus atgal Lietuva ir, pavyzdžiui, Ukraina ar Baltarusija stovėjo prie tos pačios starto linijos. Šiandien Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra tris kartus didesnis nei Baltarusijoje ir lygiai keturis kartus didesnis nei Ukrainoje. Negalima sustoti reformuotis, investuoti, kopti aukštyn pridėtinės vertės kūrimo laiptais. Tačiau negalima ir ignoruoti bei sumenkinti progreso, kurį iki šiol pasiekė Lietuva.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

taigis
2017-04-12 19:37:15
slepiamas įmonių pelnas? - aišku, ir tai daro stambusis kapitalas, priminsiu, kuklusis Mačiulis nepaminėjo, kad VP pagrindinis akcininkas įmonę(registraciją) iškėlė į trečiąsias šalis, kad nuslėptų mokesčius. O juk iki šiol jie gavo tokias fantastines lengvatas, kokių smulkusis verslas net nesusapnuotų...Taigi čia ir yra tikras, o ne tariamas šešėlis
Atsakyti
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
6-a priežastis -- bankų savivalė 2017-04-20 11:31:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tegu bankų ekspertai pakalba apie bankų, kurie melžia visus, tiek verslą, tiek piliečius, savivalę. Kodėl Lietuvos piliečiai už kiekvieną pinigų krustelėjimą -- net įnešant pinigus į sąskaitą -- moka duoklę bankams. Jei bankai nesugeba uždirbti pajamų, vykdydami savo tiesioginę funkciją -- pinigų perskolinimą, o tik pinigaujasi, atrodo, ne be valdžios pagalbos -- ko verti jų patarėjai ir ekspertai?   ATSAKYTI
švedų kvailam ekspertui 2017-04-19 12:30:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kas trukdo pakelti auklėms kainas? Samdytojas neturi iš ko. Kas trukdo padidinti atlyginimą pramonės darbuotojui? Verslininkas negali-sužlugtų. Kas trukdo verslininkui pakelti produkto kainas? Darbuotojai neįpirktų. Užburtas ratas. Pons Mačiuli,Kubiliaus vadovėlio eksperte,paaiškink,kodėl Lietuvoje, mažėjant prekių paklausai, kainos kyla,o didėjant darbo jėgos paklausai-atlyginimas nejuda? Kur čia rinkos dėsniai? O gal Lietuva yra anomalioje zonoje,kur viskas atvirkščiai?   ATSAKYTI
Donskis 2017-04-14 08:42:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Penkios zemu atlyginimu priezastys: Maciulis, Mauricas, Nauseda, Vasiliauskas ir ju nupirkta ziniasklaida   ATSAKYTI
Benas 2017-04-12 22:35:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gal Mačiulis galėtų plačiau aprašyti kur randasi tos pigios kirpyklos, autoservisai ar dar kokios kitos paslaugų įmonės. Jeigu kas ir yra pigu Lietuvoje tai tik mokslas, ypač aukštasis..   ATSAKYTI
taigis 2017-04-12 19:37:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
slepiamas įmonių pelnas? - aišku, ir tai daro stambusis kapitalas, priminsiu, kuklusis Mačiulis nepaminėjo, kad VP pagrindinis akcininkas įmonę(registraciją) iškėlė į trečiąsias šalis, kad nuslėptų mokesčius. O juk iki šiol jie gavo tokias fantastines lengvatas, kokių smulkusis verslas net nesusapnuotų...Taigi čia ir yra tikras, o ne tariamas šešėlis   ATSAKYTI
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas  (nuotr. asm. archyvo)
Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks ...
Ekonomistė Rūta Vainienė (nuotr. asm. archyvo)
Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas ...
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)
Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka ...
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė (nuotr. asm. archyvo)
Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau ...
Eglė Šepetytė (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Jeigu jūs galit ten nueit, ar dirbat ten, jūs perduokit jiems, kad jie nesirietų. Kad nematytų žmonės, nes, žinot, klaiku. Gėda. Gėda, kad turim tokią Vyriausybę.“ Šitaip į ...
REKLAMA

Top Video

„2 Barų“ atidarymą sudrebino ir seksualiosios „Yva“
DABAR RODOMA
„2 Barų“ atidarymą sudrebino ir seksualiosios „Yva“
DABAR RODOMA
Dar nė neprasidėjus realybės šou „2 barai“ – nuaidėjo pirmasis konfliktas
DABAR RODOMA
Pirmasis kontaktinis zoologijos parkas Lietuvoje nustebino kainomis
DABAR RODOMA
Nidoje startavo nauja paslauga – viešbutis ant vandens
DABAR RODOMA
Legendinį realybės šou „2 barai“ himną atliko puikiai pažįstami veidai
DABAR RODOMA
Nusijuokite. Pasirodo, tai – puikiausia mankšta
DABAR RODOMA
Meniškos prigimties suvalkietis nustebino visus kaimynus
DABAR RODOMA
Paryžiuje praūžė „Gay Pride“ fiesta
DABAR RODOMA
Skaitytojai pasibaisėjo: šuo prirakintas vidury lauko, kad baidytų šernus
DABAR RODOMA
Šalies keliuose siautėja girti dviratininkai

Televizija



RODYTI ŽEMĖLAPĮ
Nuotraukos autorius: Rimkute Indrė




#yeschallenge
DABAR RODOMA
#yeschallenge (2)
DABAR RODOMA
#yeschallenge (1)




Himno-giedojimas face








 

 

                    

 

 




A. Ramanauskas: aš esu išgama
DABAR RODOMA
A. Ramanauskas: aš esu išgama
DABAR RODOMA
M. Papiniginis: manau, kad „Zero“ filmai yra savotiški istorijos analai
DABAR RODOMA
Jurga Šeduikytė: noriu vaidinti, kad ir ne pirmo plano vaidmenį
DABAR RODOMA
Modelis Karolina Toleikytė save išbandė aktorės amplua
DABAR RODOMA
Atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu: su Salemute mane tapatina nuo pat vaikystės
DABAR RODOMA
M. Repšys prieš „Sidabrinė gervė“ apdovanojimus neslėpė noro laimėti
DABAR RODOMA
Apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ : kaip jie pasikeitė per 10-metį?
DABAR RODOMA
Sidabrinė Gervė 2017. Lietuvos kino apdovanojimų raudono kilimo transliacija (Sidabrinė Gervė 2017. Lietuvos kino apdovanojimų raudono kilimo transliacija)
DABAR RODOMA
Fotografai juokauja: „Vyrams „pitakas“ už kantrybę vestuvių fotosesijų metu“
DABAR RODOMA
Dainininkė Dileta: nesusivaldau parduotuvėse


Valiutų skaičiuoklė

EUR

USD

GBP

PLN

Remejas1-apacia
Į viršų