REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
26
Ligoninė (nuotr. Fotolia.com)

Besivystančiose šalyse didėja sergamumas krūties ir gimdos kaklelio vėžiu. Vašingtono universiteto mokslininkai teigia, kad skaičiai sparčiai auga. 1980 metais buvo užfiksuoti 641 000 susirgimo krūties vėžiu atvejų, o 2010 metais – net 1 600 000 atvejų.

26

Besivystančiose šalyse didėja sergamumas krūties ir gimdos kaklelio vėžiu. Vašingtono universiteto mokslininkai teigia, kad skaičiai sparčiai auga. 1980 metais buvo užfiksuoti 641 000 susirgimo krūties vėžiu atvejų, o 2010 metais – net 1 600 000 atvejų.

REKLAMA

Per tą patį laikotarpį mirtingumas nuo šios ligos padidėjo nuo 250 000 per metus iki 425 000 per metus. Panaši situacija yra ir su gimdos kaklelio vėžiu: sergamumas padidėjo nuo 378 000 iki 454 000 per metus. Mirtingumas nuo šios vėžio formos taip pat auga.

Pagrindinės probleminės sritys, kuriose itin paplitusi ši liga – skurdžiai gyvenančios Azijos ir Afrikos vietovės. Tai, savaime suprantama, susiję su medicinos išsivystymu: gydytojų kvalifikacija, galimybe įsigyti vaistus, bei ankstyvoje stadijoje nustatyti ligą.

Be to, gyventojų skaičius sparčiai auga, o medicinos paslaugos netampa nei kokybiškesnės, nei labiau prieinamos. Ekspertai tvirtina, kad pačių žmonių atsainus požiūris ir elementarių žinių, kaip rūpintis savo sveikata, stoka taip pat turi labai didelę įtaką.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos statistika taip pat nedžiuginanti: kiekvienais metais vien nuo krūties vėžio miršta maždaug 600 moterų, o tai yra net 11 per savaitę. Medikai tvirtina, kad maždaug 5 000 lietuvaičių serga krūties vėžiu ir to nežino.

REKLAMA

Vakarų Europoje apie 60 procentų visų diagnozuojamų krūtų ligų sudaro nepiktybinės ligos. Duomenų apie šių ligų paplitimą Lietuvoje nėra, tačiau manoma, kad mūsų šalis mažai atsilieka nuo šių valstybių. Jau nuo 1985 metų Europos Bendrijos šalyse vykdoma programa „Vėžio profilaktika Europoje“.

Manoma, kad tikrinantis profilaktiškai būtų galima išvengti apie pusę piktybinių navikų. Nustatyta, kad bendrieji krūties vėžio rizikos veiksniai yra šie: bevaikystė, ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė, padidėjęs svoris, mitybos problemos, fizinio krūvio stoka, nepiktybinės krūtų ligos, proliferaciniai atipiniai krūties epitelio pokyčiai, didelis krūties liaukos tankis, matomas mamogramoje, reprodukciniai, hormoniniai veiksniai. Krūties ligoms, ypač piktybinėms, svarbūs genetiniai veiksniai.

REKLAMA
REKLAMA

Serga ir jaunos, ir vyresnio amžiaus moterys Nepiktybiniais krūtų navikais (fibroadenoma, filoidiniu naviku, adenoma, intraduktaline papiloma) dažniau serga jaunesnio amžiaus moterys, 20–30 m., tačiau kartais jie nustatomi ir vyresniame amžiuje.

Mastopatija daugiau nei 60 procentų atvejų serga vyresnės nei 40 metų moterys. Maždaug pusei pacienčių nustatomi difuziniai krūtų pokyčiai, iš kurių penktadalį sudaro vėlyvo reprodukcinio amžiaus – po 50 metų ir vyresnės – moterys. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad daugelyje pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, dažniausiai krūties vėžys diagnozuojamas 50–60 metų moterims. Nustačius ar įtarus krūties vėžį, moteris nukreipiama į onkologinę gydymo įstaigą. Patvirtinus krūties vėžį, moteris gydoma kombinuojant chirurginį, spindulinį, chemoterapinį ar hormonoterapinį gydymą.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų