REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Biokuro katilines Vilniuje ir Kaune valdanti Vokietijos kapitalo bendrovė „Danpower“ šilumos ūkį atgavusiai Vilniaus valdžiai siūlo pastatyti naujų atliekų ir biokuro jėgainių. Kartu siūloma miestui parduoti anksčiau iš „Icor“ įsigytas katilines, kurias miestas galėtų išsipirkti per 25 metus.

Biokuro katilines Vilniuje ir Kaune valdanti Vokietijos kapitalo bendrovė „Danpower“ šilumos ūkį atgavusiai Vilniaus valdžiai siūlo pastatyti naujų atliekų ir biokuro jėgainių. Kartu siūloma miestui parduoti anksčiau iš „Icor“ įsigytas katilines, kurias miestas galėtų išsipirkti per 25 metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ankstesnės Vyriausybės palaimintą atliekų deginimo jėgainę Vilniuje statančios „Lietuvos energijos“ vadovas mano, kad Vokietijos įmonė bijo konkuruoti su pigiau šilumą gaminsiančia „Lietuvos energijos“ jėgaine ir nori užsitikrinti garantuotas pajamas iš savivaldybės.

REKLAMA

„Danpower“ siūlo miestui pirkti veikiančias ir naujas jėgaines

„Danpower“ Vilniaus savivaldybei siūlo už 111 mln. eurų pastatyti atliekų deginimo jėgainę bei dvi biokuro katilines, kurių bendra šilumos galia siektų 130 megavatų. Dalį šių jėgainių ji siūlo statyti nebeveikiančios trečiosios Vilniaus termofikacinės elektrinės, dėl kurios perėmimo savivaldybė derasi su „Lietuvos energija“, vietoje.

BNS žiniomis, savivaldybė linkusi „Danpower“ pasiūlymą naudoti kaip derybinį svertą, siekiant, kad „Lietuvos energija“ trečiąją termofikacinę elektrinę įsigytų brangiau.

REKLAMA
REKLAMA

Įmonė taip pat nori parduoti dvi katilines, kurias pernai pirko iš „Icor“, ir vieną, pastatytą jos pačios. Jų bendra galia siekia apie 130 MW.

„Danpower“ tikina, kad pastačius naujas jėgaines, elektrinių vidutinė šilumos kaina siektų 26-27 eurus už megavatvalandę. Kaip teigiama „Danpower“ laiške savivaldybei, gamybos kaina sumažėtų 20 proc., o galutinė šilumos kaina vartotojams - 10 proc.

Bendrovės finansų direktoriaus Burkhardas Vogelis pranešime spaudai sako, jog įmonė šilumos gamybos jėgaines statytų savo lėšomis, o vėliau jas perduotų savivaldybei.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei nebūtų konkurencinių ribojimų ir būtų skelbiamas konkursas atliekų deginimo jėgainei įrengti, tuomet ją ir dvi biokuro katilines galėtume pastatyti investuodami apie 111 mln. eurų. Šios investicijos leistų išspręsti miesto atliekų problemas ir sumažintų šildymo kainas gyventojams“, - pranešime teigė B.Vogelis.

Jo nuomone, „Danpower“ investicijos Vilniuje padidintų konkurenciją tarp šilumos gamintojų.

„Esame didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai Lietuvoje, savo investicinius projektus, priešingai nei kiti rinkos dalyviai, vykdome be Europos Sąjungos ar kitos papildomos paramos. Net be paramos „Danpower“ pagaminamos šilumos kaina šį šildymo sezoną buvo viena mažiausių Lietuvoje“, - tvirtino vienas „Danpower“ vadovų.

REKLAMA

D.Misiūnas: „Danpower“ bijo konkurencijos

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas asko, kad „Danpower“ siūlymas reiškia konkurencijos baimę ir bandymą įnešti sumaišties. Anot jo, „Lietuvos energija“ Vilniuje ketina šilumą gaminti trečdaliu pigiau nei siūlo „Danpower“, tad jos biokuro katilinės sunkiau konkuruos rinkoje.

„Manau, kad tas pasiūlymas yra popierinis ir yra bandymas įnešti sumaišties į visą procesą. Negali jis būti realus. Kitas dalykas, ten kalbama apie 230 megavatų, bet 100 iš jų yra tai, ką „Danpower“ jau šiuo metu turi ir siūlo tiesiog išsinuomoti turimas katilines, suprasdami, kad joms reiks konkuruoti ir nenorėdami to daryti, o užsitikrinti garantuotą pelną. Tuo pat metu savivaldybei nėra galimybių įsipareigoti ir mokėti grąžą nuo turto 25 metus“, - BNS sakė D.Misiūnas.

REKLAMA

Jo vertinimu, tokia sutartis reikštų, kad savivaldybė proteguoja vieną bendrovę ir įsipareigoja jai leisti dirbti pelningai. Anot jo, matyt, „Danpower“, pernai įsigydama biokuro jėgaines iš „Icor“, ne iki galo įvertino rizikas.

„Danpower“ pakankamai nesėkmingai įsigijo nemažai pajėgumų iš „Icor“, matyt, ne iki galo įvertinę tų investicijų riziką ir šiuo metu ieško būdų, kaip vienaip ar kitaip pasinaudojant politikais įtvirtinti pelną“, - teigė „Lietuvos energijos“ vadovas.

Be to, D.Misiūnas pabrėžė, kad apie dar vieną atliekų jėgainės projektą Lietuvoje kalbėti apskritai neįmanoma, nes jos privalo priklausyti valstybei.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, Vyriausybė yra pritarusi dviem jėgainių projektams, kuriuos įgyvendina „Lietuvos energija“ ir jų pajėgumų pakaks sudeginti susikaupiančias atliekas.

„Atliekų jėgainės pagal įstatymą yra vystomos su valstybės pritarimu ir valstybė yra pritarusi Vilniaus ir Kauno projektams ir jų pajėgumai pakankami sutvarkyti visas atliekas. Neįsivaizduoju, kaip būtų galima vystyti dar vieną projektą, kuris būtų didesnės ar mažesnės galios. Kitas dalykas, iš tos informacijos, kurią turime“ siūloma šilumos kaina nėra konkurencinga“, - tikino „Lietuvos energijos“ vadovas.

REKLAMA

Savivaldybė ketina vertinti „Danpower“ siūlymą

Vilniaus tarybos narys ir Vilniaus šilumos tinklų Stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas ketvirtadienį pristatinėdamas sostinės šilumos ūkio perėmimą teigė, kad ketina vertinti „Danpower“ siūlymą per 25 metus išsipirkti jėgaines.

„Danpower“ yra pasiūlymas - jie siūlo investuoti 111 mln. eurų į biokuro ir atliekų deginimo pajėgumus ir kalba apie galimą šilumos kainos mažinimą maždaug 20 proc. (...) Pasiūlymą reikia tikslinti ir aiškinti, ten yra bendri skaičiai, tačiau reikia pasakyti, jog nereikia pastatyti priešpriešoje dviejų pasiūlymų - „Danpower“ ir „Lietuvos energijos“ vystomos kogeneracinės jėgainės“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Vilniaus tarybos narys ir Vilniaus šilumos tinklų Stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas.

REKLAMA

Anot jo, abi įmonės konkuruoja dėl galimybės deginti atliekas ir sostinėje gali pakakti vietos abiems projektams.

„Vilniuje reikia 400 megavatų gamybos galios iš biokuro, todėl vietos gali užtekti abiems. Bus kalbama su abejomis pusėmis“, - tikino A.Sekmokas.

Tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė „Danpower“ pasiūlymo Vilniaus savivaldybei kol kas nevertinantis.

A.Sekmokas vėliau ketvirtadienį išsakė idėją, kad savivaldybė nori visą šilumos ūkį perimti į vienas rankas, o nepriklausomų šilumos gamintojų jėgaines galima būtų išpirkti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai būtų siekis išpirkti nepriklausomų gamintojų jėgaines“, - Lietuvos mokslų akademijoje sakė A.Sekmokas. Anot jo, taip pat būtų galima skelbti galios aukcionus, kuriuos laimėjusios bendrovės statytų šilumos įrenginius ir už nustatytą kainą parduotų šilumą.

„Lietuvos energijos“ projektams - prioritetas

Ankstesnė Vyriausybė yra nutarusi, kad naujos atliekų deginimo jėgainės turi priklausyti valstybei. Šis sprendimas atvėrė kelią maždaug 0,5 mlrd. eurų vertės „Lietuvos energijos“ projektams Vilniuje ir Kaune, o „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės bendra įmone „Reenergy“ turėjo nutraukti projekto įgyvendinimą.

REKLAMA

Vyriausybė tikisi, kad perėmusi šilumos ūkį Vilniaus valdžia išspręs ginčus su „Lietuvos energija“ dėl termofikacinės elektrinės. Vilniaus savivaldybė spaudžia „Lietuvos energiją“, kad ji iš jos nupirktų TEC-3. Kol nėra apsispręsta dėl jos perėmimo, Vilniaus valdžia nėra linkusi išduoti leidimų

„Lietuvos energijos“ vystomai 300 mln. eurų vertės kogeneracinės elektrinės statybai šalia Gariūnų.

Šiuo metu vyksta TEC-3 jėgainės vertinimas, nuo jo priklausys ir jos kaina.

Pasibaigus 15 metų sutarčiai, Vilniaus šilumos tinklai visą turtą iš „Vilniaus energijos“ perėmė kovo 30-osios naktį.

„Lietuvos energija“ Vilniuje jau stato kogeneracinę jėgainę - pasirašyta 328 mln. eurų vertės rangos ir įrangos tiekimo sutarčių. Kaune „Lietuvos energija“ jėgainę stato kartu su Suomijos „Fortum“ - kovo viduryje pasirašyta maždaug 75 mln. eurų vertės rangos sutarčių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų