REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą, nors Vyriausybė prašė palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą, nors Vyriausybė prašė palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą.

REKLAMA

Komiteto posėdis sulaukė didelio susidomėjimo tiek iš švietimo bendruomenių, tiek iš žiniasklaidos. Pasirodžius informacijai apie universitetų jungimo išlaidas, sukluso visuomenė ir politikai. Posėdyje dalyvavę VDU ir LEU atstovai tikino, kad ministerijai savo iniciatyvą dėl jungimo buvo pateikę prieš pusantrų metų, bet reakcijos iki šiol nebuvo sulaukę.

Pasiklydo interesų konfliktuose?

Politologas Algis Krupavičius mato kelis esminius dalykus, veikiančius šio sprendimo priėmimą.

„Neabejotinai interesai čia veikia. Jau vien darbo grupė, kurią sudarė premjeras. Vienareikšmiškai yra numatytas planas su įžvalgomis, kad reikia Lietuvoje tik 3-5 universitetų. Ir praktiškai kitaip manančių darbo grupėje nėra.

REKLAMA
REKLAMA

Apskritai manau, kad norint išvengti visų interesų konfliktų, reikėjo kitu keliu eiti ir kitaip daryti. Surinkti visus turinčius tame interesų, bet esančius tos srities specialistais, kompetentingus žmones, žinančius, kaip veikia aukšto mokslo sistema Lietuvoje ir tada priimti geriausius sprendimus.

REKLAMA

Ministerija įsitraukusi į procesą ir laukia panacėjos balandžio 28 d. plano pavidalu. Grandioziniai pertvarkų planai reikalauja didelių finansų, žiūrint į kitų šalių pavyzdžius. Tai nėra paprasta, ilgas, brangus procesas. Lietuva kol kas neturi tokių lėšų, kad galėtų grandiozinius susijungimo planus organizuoti. Nes vienas iš reformų dėmenų yra finansai, juolab Lietuvoje iki 2020 m. švietimo finansavimas mažės“, - teigė A. Krupavičius.

Pasak jo, matant skirtingą požiūrį ir nusiteikimą šiuo klausimu, sunku prognozuoti, kokia bus projekto lemtis Seime.

REKLAMA
REKLAMA

Sprendimas iš apačios

Posėdžio dalyviai tikino, kad šis sprendimas yra vienas iš nedaugelio, kai pasiūlo ne aukščiausia grandis – nenuleidžiamas iš viršaus, o kylantis iš apačios. Todėl svarstoma, kad gal tokiems pasiūlymams dar nėra pasiruošusi dabartinė, naujoji valdžia.

„Pirmas dalykas, LEU ir VDU bendruomenės nėra tos, kurias galima vedžioti už rankos, kritiškos. Realybė tokia, kad tie žingsniai tinkami. Nenuleisti iš viršaus. Be abejo, manau, kad sprendimas siūlomas logiškas.

Vyriausybė ir ministerija, matyt, dar turi iliuzijų, kad tai galima padaryti kitaip, padiktuoti iš viršaus, centralizuoti. Galbūt per mažai Europos pavyzdžių žinoma. Kitas dalykas, nemažai žmonių ministerijoje yra naujų, todėl kartais politika dar jiems atrodo kaip jūra iki kelių“, - kalbėjo politologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anaiptol, tiek premjero darbo grupė, tiek ministerija tikina galvojanti apie visos švietimo sistemos pertvarką, o ne atskirų dalių. Po komiteto pritarimo projekto teikimui Seimui, kur ir bus priimtas galutinis sprendimas, sureagavo premjeras.

Saulius Skvernelis žada prašyti Seimo etikos sargų įvertinti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko valstiečio veiksmus, ar išreikšdamas pritarimą savo buvusios darbovietės išsaugojimui jis nepainioja interesų. Regis, interesų konfliktas plečiasi ir apims ne tik atskiras švietimo bendruomenes, bet ir pagilins nesutarimus tarp Seimo ir Vyriausybės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų