Jį pasiekus, imta galvoti apie dar didesnius užmojus. Tikriausiai esate matę filmų, kuriuose žmonės gyvena kitose planetose, kuria jose kolonijas, pasaulis tampa suvokiamas kaip gyvenimas visoje galaktikoje. Svajoti apie tai, jog sulaukę senatvės gyvensime Marse, kiek kvaila, tačiau sėkmingos misijos į kosmosą leidžia tai, apie ką žmonės prieš 30 metų net sugalvoti negalėjo. Tiesa yra ta, jog kiekviena kelionė į kosmosą kainuoja be galo daug, todėl kosminės lenktynės tarp pasaulio šalių baigėsi: valdžia suprato, kad kosmoso technologijoms vystyti kelių procentų nacionalinio biudžeto neužtenka.
JAV prezidentas Ronaldas Reiganas 1984 m. pristatė Tarptautinės kosminės stoties idėją. Europa, kartu su JAV, Kanada, Rusija ir Japonija pradėjo derybas, kurių rezultatas išties džiugina: 2000-ųjų metų lapkritį šioje stotyje įsikūrė pirmoji astronautų komanda. Paruošti astronautą kelionei ir darbui kosmose užtrunka labai ilgai, tačiau mokslo ir technologijų pažanga bei verslininkų idėjos šioje srityje tik auga, todėl jau planuojamos ir turistinės kelionės. Richardo Bransono kompanijos „Virgin Galactic“ erdvėlaivis „Space Ship 2“ jau beveik baigtas. Jis kosmoso turistus nuskraidins į 100 kilometrų aukštį, oficialiai šis aukštis – kosmoso riba. Teigiama, kad skrydžiams jau užsiregistravę daugiau nei 700 smalsuolių.
Pirmasis į kosmosą pakilęs žmogus buvo Jurijus Gagarinas. Daugiau nei prieš penkiasdešimt metų Sovietų Sąjungos kosmonautas vieną kartą apskriejo Žemę ir įrodė - mokslo dėka žmogus gali viską! Ši misija sukėlė nuostabą ir susižavėjimą visame pasaulyje, tad astronautika tapo viena iš daugiausiai visuomenės susidomėjimo sulaukusių mokslo šakų, kurioje dirba tūkstančiai specialistų. Kokius kriterijus turi atitikti žmogus, norėdamas tapti astronautu, bei kada bus pradėti pardavinėti bilietai kelionei į kosmosą, žiūrėkite „Mokslo sriuboje“.
