REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
18
Griaunamas Vilniaus „Žalgirio“ stadionas (nuotr. Manto Stankevičiaus)

200 milijonų eurų. Tiek turėjo siekti „Hanner“ bendrosios investicijos į dabar jau griuvėsiais belikusio „Žalgirio“ stadiono plotą bei gretimus sklypus. Tačiau prokuratūra pripažino – nuomos sutartyje yra pažeidimų. Tad situacija tampa valstybinės reikšmės klausimu. Kaip iš vis buvo sudaryta sutartis su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) ir kokį signalą siunčiame kitiems investuotojams?

18

200 milijonų eurų. Tiek turėjo siekti „Hanner“ bendrosios investicijos į dabar jau griuvėsiais belikusio „Žalgirio“ stadiono plotą bei gretimus sklypus. Tačiau prokuratūra pripažino – nuomos sutartyje yra pažeidimų. Tad situacija tampa valstybinės reikšmės klausimu. Kaip iš vis buvo sudaryta sutartis su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) ir kokį signalą siunčiame kitiems investuotojams?

REKLAMA

Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė, kad NŽT turės nutraukti ne tik buvusio „Žalgirio“ stadiono sklypo nuomos sutartį, bet ir šalia esančio sklypo, kur šiuo metu įgyvendinamas daugiabučių projektas „Pilies apartamentai“. Tad vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Arvydo Avulio valdoma „Hanner“ klimpsta, visoje 8 hektarų teritorijoje vykdomi darbai turės būti stabdomi.

„Teritorijoje yra keli žemės sklypai. Vasario 1 dieną yra priimtas prokuroro nutarimas reikalauti pašalinti pažeidimus ir analogiškai kreiptasi į NŽT dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. NŽT per 20 darbo dienų turim imtis veiksmų ir informuoti Prokuratūrą, o kadangi dar laikas nepraėjo, tai Prokuratūra nereikalauja. Nutarimas priimtas dėl to, kad ten buvęs statinys yra nugriautas ir yra pastatyti ar statomi kiti statiniai

REKLAMA
REKLAMA

Sklypai išnuomoti ne aukciono būdu esamiems statiniams eksploatuoti. Kadangi buvo pažeistas žemės naudojimo būdas, taip pat buvo leista griauti esamus statinius ir jie pradėti griauti, todėl nuspręsta kreiptis į NŽT, kad ji pašalintų pažeidimus – nutrauktų valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą“ – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Eidivalda Meškienė.

REKLAMA

Prokurorės teigimu, nugriovus senus statinius, po jais esanti valstybinė žemė gali būti išnuomota tik aukcione. „Hanner“ galėjo likti sklypų savininke tik tuo atveju, jei seni statiniai nebūtų nugriauti.

NŽT pati palaimino šį sandorį, o dabar apsimeta?

Vilniaus savivaldybė kol kas laikosi pirminės vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio išsakytos pozicijos – sprendimas nutraukti sutartį apsunkina planus pertvarkyti miestą, taip pat atbaido potencialius investuotojus.

„Mes vertiname neigiamai, kadangi tokiu būdu yra sudaromos didžiulės kliūtys centrinių miesto dalių konversijai. Bet kuri gamykla, kuri šiuo metu veikia miesto centre, mes niekaip neskatinsime, kad ji išsikeltų į užmiestį ir mes vystytume ten kitokią veiklą. Tokių teritorijų yra labai daug, su tokia situacija jau susidūrė ir Kaunas, ir Klaipėda. Tai pirmas toks rimtas atvejis Vilniuje. Iš principo susiformuoja tokia situacija, kad esame labai pavojinga užsienio investicijoms šalis, nes nusipirkus nuomojamą turtą (iš valstybės – BNS), jį norint pakeisti, rekonstruoti, padaryti veiklą, bus kvestionuojama žemės nuoma.

REKLAMA
REKLAMA

Yra stadionas, yra jo savininkas, tai jis gali jį nugriauti. Kiek pamenu, 2010 metais buvo kalbama, kad bus griaunamas stadionas ir statoma futbolo arena. Buvo tokia šneka. Jie turi pilną teisę su savo turtu tvarkytis ir mes negalime neleisti nugriauti. Buvo patvirtintas detalus, kuriame buvo numatyta, kad toje vietoje atsiranda daugiafunkcis kompleksas, kurio sudėtyje bus dengta futbolo arena. Ir tuo pagrindu išduotas leidimas griauti, kadangi buvo ruošiamasi statyti naujus statinius. Šie planai buvo Ūkio banko investicinės grupės“, – naujienų agentūrai BNS pakomentavo M.Pakalnis.

Tuo tarpu mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas apgailestauja ne tik dėl to, kaip situacija atrodo iš investuotojų pozicijos, bet ir kelia klausimus, kaip ši sutartis iš vis galėjo būti pasirašyta. Mat jei ne prokuratūra, NŽT nuomos sutarties net nebūtų nutraukusi ir pažeidimų nemačiusi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ta sutartis yra ne savivaldybės, ji valstybinė. Tai kaip ką daryti turi pasakyti Nacionalinė žemės tarnyba, vyriausybė, žemės ūkio ministras. Savivaldybė groja ne antru, o trečiu ar ketvirtu smuiku.

Dėl pačios galimybės atsirasti ten stadionui savivaldybė jau anksčiau pasisakė, kad ta galimybė išlieka pagal planą, bet būtų sudėtingas įgyvendinimas po visų sutarimų, kurie buvo padaryti ne tarp savivaldybės ir „Hanner“, o tarp „Hanner“ ir NŽT. Vystytojas sakė, kad jokio stadiono negali būti ir dabar prokurorai patvirtino savivaldybės išsakytus įtarimus.

Klausimas, kodėl tik dabar NŽT pamatė neatitikimus tarp viešo intereso ir šito sandorio, kurį pati palaimino, o dabar vaidina, kad nutraukė sutartį. Iš tiesų tai nutraukė dėl to, kad prokurorai atkreipė dėmesį ir prispaudė taip padaryti. Tai klausimas, kodėl NŽT valdininkai dėjo parašus ant sutarties, kuri, kaip paaiškėjo po kelių metų yra neteisėta“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo A. Zubriakovas.

REKLAMA

Kodėl šis ginčas gali įgyti valstybinės reikšmės statusą? Manoma, jog jis kelsis į teismą. Tai reikštų, kad „Hanner“ patirtus nuostolius bandys išsireikalauti iš valstybės.

„Akivaizdu, kad vystytojas kreipsis į teismą, bent mes taip prognozuojame, kad tas dalykas ilgam įstrigs teisme. Žiūrėsime kaip čia bus. Tai yra net valstybinės reikšmės reikalas, kaip valstybės įstaiga NŽT žiūri į investicijas, nes jie nuolatos suranda kažkokių formalių priežasčių kažko nedaryti.

Vilniaus miestui belieka apgailestauti, kad dėl tokių teisinių ir galbūt neskaidrių dalykų stringa milijoninės investicijos“, – svarsto A. Zubriakovas.

Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris Gintautas Bartkus teigia, kad jei būtų susitarimų tarp NŽT ir „Hannerio“, jau turėtų būti iškelta baudžiamoji byla.

REKLAMA

„Bet kol kas mes apie tai nežinome ir turbūt negalime kalbėti. Kitas dalykas, kad jei NŽT padarė kažkokius pažeidimus, tai be abejonės tik stiprina

„Hanner“ poziciją, kad jie galės reikalauti nusotolių atlyginimų“, – pabrėžia advokatas.

O nuostoliai būtų nemenki. Realu, kad „Hanner“ galėtų prašyti valstybės atlyginti visus 200 mln. eurų planuotų investicijų nuostolius arba būtų suskaičiuojama, kiek jau įdėta į darbą ir kokia buvo planuojama nauda ir pajamos iš objekto.

„Hanner“ Šiaulių bankui 2015 metų gegužę už apleisto Vilniaus „Žalgirio“ stadiono kompleksą ir teritoriją aplink jį sumokėjo 41 mln. eurų. Įmonė laikosi pozicijos, kad nuomos sutartis buvo sudaryta skaidriai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„NŽT ketinimas nutraukti žemės nuomos sutartį yra nesąžiningas ir neteisėtas, nes įsigyjant pastatus ir teritoriją, visos procedūros buvo atliktos viešai, skaidriai ir teisėtai. Toks sprendimas yra nerimą kelianti ir bloga žinia Lietuvos ir užsienio investuotojams, nes jis rodo, kad bet kokios ilgailaikės sutartys su valstybe gali būti nutrauktos be jokių priežasčių ir argumentų. Jei valstybė laikysis tokios politikos, Lietuva taps nepatrauklia investuotojams šalimi, o investicijų srautas dar labiau sumažės“, – pranešime žiniasklaidai rašo įmonė.

Teisininkas: siunčiame itin neigiamą signalą investuotojams

Visgi šis atvejis gali pakenkti ir bendram Lietuvos įvaizdžiui. Pasak G. Bartkaus, investuotojai žiūri ne tik kaip reguliuojami dalykai, bet ir žiūri į tų reguliavimų stabilumą. Investuotojas turi žinoti, ko jam tikėtis.

REKLAMA

„Jei staiga sužino, kad dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių sutartis pripažįstama negaliojančia, tai be abejonės turi labai neigiamas pasekmes visai investicijų aplinkai.

Dėl to ir sakoma, kad stabilumas – vertybė. Mes kalbame apie žemės sklypą, jis Lietuvos Respublikos (LR) nuosavybė. NŽT išnuomoja sklypą LR vardu, savivaldybė LR vardu leidžia nugriauti pastatus ir staiga generalinė prokuratūra tos pačios LR vardu sako viskas buvo neteisėta. Tai kaip tai atrodo? Tos institucijos veikia LR vardu, o ne savo. Tai tuo labiau, bet kuriam investuotojui ar žmogui darosi nesuprantam situacija. Problema yra tarp pačių institucijų.

Tokiu atveju investuotojams belieka kreiptis į teismus ir reikalauti atlyginti žalą. Nes viena institucija priima vieną sprendimą, kita kitą. Ir dar įdomiausia, kad visos iš jų grindžia savo sprendimus viešuoju interesu“, – samprotauja teisininkas.

REKLAMA

Už šias sistemines problemas visų pirma atsako Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, pamini jis.

Verslo konsultantas: gali nukentėti įmonės reputacija

Tokiais atvejais gali būti matuojama ne tik materialinė, bet ir moralinė žala. Būtent ją gali patirti ir „Hanner“.

ISM Executive School vyr. konsultantas, mokymo programų vadovas, ISM Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas pastebi, kad atsiradus tokioms kalboms apie pažeidimus, įmonės susiduria su viešųjų ryšių problemomis – žmogui užsifiksuoja, su kuo jis tą įmonę asocijuos.

„Įmonė tikriausiai aiškinsis, kaip visa tai išspręsti. Tačiau tokia žinutė, paminėjimai spaudoje kaupiasi, akumuliuojasi ir tai formuoja tam tikrą įvaizdį, net jai kažkokie neigiami aspektai ir nepasitvirtins. Nuostoliai vis tiek dėl pasitikėjimo kyla. Pavyzdžiui, pradedamos derybos su potencialiais nuomininkais, tada pasirodo straipsnis, kad galbūt nelegaliai viskas statoma, derybos atidedamos. Tad dideli rūpesčiai, reikia aiškinti, reikia atstatinėti tą reputaciją. Daugeliui reikia paaiškinti kas yra iš tikrųjų. Komunikacija, rinkodara įsijungia“, – sako U. Savickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat iškelia įvaizdžio prieš investuotojus problemą. Mat visi investuotojai prie priimdami sprendimus įvertina rizikų suvaldymą. Matant tokius atvejus, kai prasideda statybos ir tik tuomet iškyla kažkokie apribojimai, gali gąsdinti ne tik vietinius, bet ir užsienio investuotojus.

„Analizuodami kažkokią vietą investicijai tikrai užsienio investuotojai žiūri į daug dalykų: ir politinis stabilumas, ir ekonominis, ir šiuo atveju darbas su institucijomis, leidimai, apribojimai ir pan.

Viena tokai istorija, jei ji matosi viešai spaudoje ir linksniuojama, ją ypač atidžiai skaito investuotojų atstovai, kurie atsakingi už tų vietų parinkimą, kuria tam tikrą bendrą foną, kad verslas gali susidurti ir su tokiais trukdžiais. O įsivaizduokime užsienio investuotoją kuris nėra vietinis, nežino vietinių smulkmenų, neturi daug žinių, kur kokia tarnyba ką daro ir, paprastai, jis tikisi pozityvaus bendravimo iš institucijų. O mūsų sritis ir atvejai rodo, kad gali būti visaip. Čia aišku kalbama kad šiuo atveju sunku labai tiksliai detaliai komentuoti nežinant plonybių ką žinojo ir ko ne, kas ką pražiopsojo“, – svarsto U. Savickas.

REKLAMA

6 hektarų ploto buvusiame „Žalgirio“ stadiono sklype „Hanner“ stato 20 mln. eurų vertės 4 žvaigždučių „Marriott“ viešbutį bei šiemet planuoja pradėti verslo centro statybą. Projektas „Pilies apartamentai“ statomas šalia esančiame 2 hektarų ploto sklype. Bendrovės investicijos į visą 8 hektarų teritoriją turėjo siekti apie 200 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų