Susirūpinti esą privalo visi: tiek internete kasdien naršantis lietuvis, tiek svarbią informaciją saugančios valstybinės institucijos.
Kibernetinis karas reiškiasi įvairiausiomis formomis. Nulaužtos valstybinės duomenų bazės, facebook‘e platinama propaganda, paprasčiausia informacijos vagystė, ar kibernetinės atakos Seimo rinkimų metu.
Politikai tikina, kad atakų ir propagandos Europoje daugėja, ir pabrėžia - pagrindinis jų šaltinis – Rusija.
Politikai laikosi vieningos nuomonės. Jokia valstybė savarankiškai negali sustabdyti Rusijos „programišių“ atakų bei propagandos.
Pasak europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, Lietuva privalo daugiau pinigų skirti hibridiniai gynybai ir glaudžiau bendradarbiauti su kaimynėmis.
Rusijos propagandos ir internetinių įsilaužimų baiminasi ne tik politikai. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras per metus Lietuvoje fiksuoja šimtus tūkstančių atakų. Esą per pastaruosius metus tokių bandymų skaičius išaugo trigubai.
Nors kibernetiniai nusikaltėliai Lietuvą atakuoja vis dažniau, jos tik trumpam sutrikdo valstybės institucijų tinklalapių veiklą.
Tačiau visos žiniasklaidoje skleidžiamos propagandos specialiosios tarnybos kontroliuoti negali. Melą nuo tiesos turi mokėti atskirti kiekvienas lietuvis.
