„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)

Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų organizacijų duomenimis Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje. Akivaizdu, kad perteklinis alkoholio vartojimas yra gili ir skaudi mūsų šalies ekonominė bei socialinė problema. Kaip ją išspręsti?

Skaičiuojama, kad vienam 15 metų ir vyresniam lietuviui vidutiniškai tenka apie 15 litrų gryno alkoholio per metus. Dar blogiau – pastaruosius penkiolika metų alkoholio suvartojimas nuolat augo. Kartais šią statistiką bandoma sumenkinti ar tiesiog guostis, pavyzdžiui, „Eurostat“ pateikiamų apklausų rezultatais, rodančiais, kad kasdieną alkoholį vartojančiųjų Lietuvoje yra mažiausiai Europos Sąjungoje. Deja, tokia apklausa gali rodyti tik nenuoširdumą atsakant į tokius nepatogius klausimus bei stigmą, susijusią su tokiu prisipažinimu. Beje, tos pačios apklausos duomenys rodo, kad alkoholį vartojančių bent kartą per mėnesį Lietuvoje yra kone daugiausiai ES.

Dirbtiniai atrodo ir argumentai, kad didelę dalį alkoholio išgeria visai ne lietuviai, o iš kitų šalių atvykę turistai. Visose šalyse į turistų srautus atsižvelgiama, o suvartoto alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui, statistikai koreguoja pagal standartinę metodiką. Lietuva čia niekuo neišsiskiria. Deja, su alkoholio vartojimo statistika labai artimai koreliuoja ir ją patvirtina su alkoholiu susijusių ligų, mirtingumo ir nusikalstamumo statistika. Taigi, dėl alkoholio vartojimo masto ir jo sukeliamų problemų abejonių būti negali, ir slėpti nuo savęs nemalonios tiesios nereikia.

Alkoholio prieinamumo ir vartojimo mažinimas yra vienas iš pagrindinių šios valdžios tikslų. Svarstoma daug priemonių – nuo akcizų kėlimo ir amžiaus, nuo kurio leidžiama legaliai įsigyti alkoholio, didinimo iki specializuotų parduotuvių, riboto prekybos laiko ir draudimo alkoholiu prekiauti 200 metrų spinduliu aplink mokymo bei viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas. Tikėtina, kad visos šios priemonės sumažintų alkoholio prieinamumą – bet nebūtinai jo vartojimą.

REKLAMA

Viena iš populiariausių alkoholio vartojimą mažinančių priemonių yra jo kainos didinimas, taikant didesnius akcizus. Tokia politika iš tiesų bent iš dalies pasiteisino, pavyzdžiui, Šiaurės šalyse. Reikia pripažinti, kad nuo šio amžiaus pradžios alkoholio įperkamumas Lietuvoje smarkiai išaugo – vidutinis darbo užmokestis per šį laikotarpį išaugo apie 230 proc., o spiritinių gėrimų kaina padidėjo 45 proc., alaus kaina – 35 proc., vyno kaina – 20 procentų.

Tiesa, palyginus su kitomis ES šalimis, alkoholis Lietuvoje nėra lengvai įperkamas. Alkoholio kiekis, kurį galima įsigyti už vidutinį darbo užmokestį mūsų šalyje, yra vienas mažiausių ES. Žemą įperkamumą palaikyti reikia, tačiau tuo pačiu metu būtina efektyviau užtikrinti nelegalios alkoholio gamybos ir kontrabandos prevenciją. Perlenkti lazdos nereikėtų ir dėl to, kad atsiradus per dideliam kainų skirtumui su kaimyninėmis Latvija bei Lenkija, iš jų alkoholis į Lietuvą galėtų tekėti legaliai.

Argumentai riboti prekybos vietą ir laiką yra suprantami. Galbūt kai kurie pirkėjai, apsipirkę maisto prekių parduotuvėje, eiti iki specializuotos alkoholio parduotuvės pasivargins ir tokio pirkinio atsisakys. Jei prie mokyklos nebus alkoholiu prekiaujančio kioskelio, gal vieno kito spontaniško pirkinio pavyks išvengti. Su spontanišku vartojimu kai kuriose valstybėse kovojama ir, pavyzdžiui, draudžiant alų prekybos vietose laikyti šaldytuvuose. Tokių vartojimą mažinančių priemonių sugalvoti ir įdiegti galima daug ir dviračio išradinėti čia nereikia. Bet visa tai tik labai subtilus makiažas, nepaliečiantis problemos šaknų.

Ir kurgi tos šaknys? Didelę visuomenės dalį svaigintis alkoholiu skatina ne per didelis jo prieinamumas ir įperkamumas. Psichologai svaiginimosi priežastis apibūdina maždaug taip – neviltis, stresas ir nemokėjimas sveikai atsipalaiduoti.

Nedarbas ar nuolatinė baimė prarasti darbą, neadekvačios pajamos, skurdas – visa tai gali paskatinti įtampą ir stresą malšinti alkoholiu. Bendras pajamų lygio augimas, mažesnė socialinė ir regioninė atskirtis padėtų spręsti ir alkoholio vartojimo problemą, bet tai užtruks dešimtmečius. Deja, streso, nerimo ir įtampos šalinimas bei atsipalaidavimas cheminių medžiagų pagalba yra ir jaunimo gyvenimo dalis. Sėkmingiausią šios problemos sprendimo būdą pademonstravo Islandija.

REKLAMA

Prieš du dešimtmečius net 42 proc. 15-16 metų islandų jaunuolių bent kartą per mėnesį prisigerdavo. Pernai šis rodiklis nukrito iki 5 procentų. Kasdien rūkančių jaunuolių dalis nukrito nuo 23 procentų iki 3 procentų. Kaip pavyko pasiekti tokių rezultatų? Ne tik mažinant alkoholio ir tabako prieinamumą, bet ir didinant investicijas į sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą, organizuotų sporto ir kultūros veiklų finansavimą. Kitaip sakant, buvo pradėta aktyviai vystyti ir remti alternatyvaus laisvalaikio kultūrą. Buvo įtraukti ne tik tie, kurie nori ir gali tai daryti, bet ir tie, kurie turi mažiau finansinių galimybių ir yra labiausiai pažeidžiami. Mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms buvo skiriama „laisvalaikio kortelė“ – finansinė parama, kuri gali būti panaudota tik vaikų dalyvavimui sporto ir kituose laisvalaikio būreliuose.

Ką matome Lietuvoje? Deja, bet beveik 64 proc. lietuvių visai nesportuoja – tai vienas iš blogiausių rodiklių ES. Palyginimui, Šiaurės šalyse nesportuojančių gyventojų yra mažiau nei 25 procentai. Be to, Lietuva gana prastai atrodo pagal itin aktyviai sportuojančių jaunuolių, sportui skiriančių daugiau nei 5 valandas per savaitę, dalį. Maždaug pusė visų jaunuolių Šiaurės šalyse sportuoja aktyviai, o Lietuvoje tokių yra tik 23 procentai.

Ne kiekvienam jaunuoliui akivaizdu ir ne kiekvienam lengva įrodyti, kad „kietas“ gali būti ne rūkydamas ar gerdamas, o sportuodamas, šokdamas, dainuodamas ar tapydamas. Tačiau čia galėtų pasitarnauti ne tik švietimas, bet ir socialinė reklama. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad išleisdamas eurą alkoholio reklamai gamintojas ar pardavėjas privalėtų vieną eurą išleisti ir socialinei reklamai, parodančiai alkoholio vartojimo žalą ar alternatyvių pramogų žavesį ir naudą. Galimybė kurti prekių ženklo išskirtinumą liktų, bet matytume daug daugiau objektyvios informacijos apie mažiau romantiškas alkoholio vartojimo pasekmes bei geresnes alternatyvas alkoholio vartojimui.

Baseinai, stadionai, čiuožyklos, maniežai, sporto aikštelės miestuose ir miesteliuose, galimybės visiems ir kiekvienam vaikui ir jaunuoliui dalyvauti nuolatinėje sportinėje ar meninėje veikloje kainuoja daug daugiau nei pliki draudimai ir suvaržymai. Bet jei po poros dešimtmečių norime matyti ir nuo alkoholio nepriklausomą Lietuvą, tai turi tapti prioritetu.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
    Komentuoti
    Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)
    Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri ...
    Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)
    Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį ...
    Gitanas Nausėda (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
    Siūlyčiau tokių prognozių, kad 2080 m. Lietuvoje gyvens ne ką daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, pernelyg giliai neimti į širdį. Ką mes šiandien pasakytume apie 2015-2016 m. ...
    „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė (nuotr. asm. archyvo)
    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos ...
    „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)
    Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo ...
    REKLAMA

    Top Video

    Spalvis
    DABAR RODOMA
    Spalvis
    DABAR RODOMA
    Pavogė monetą
    DABAR RODOMA
    Mokslininkas
    DABAR RODOMA
    Orai internetui 0328
    DABAR RODOMA
    Protezai gyvūnams
    DABAR RODOMA
    Lietuvė susidūrė su netikėta bėda ir prašo pagalbos: žmonės tik skėsčioja rankomis
    DABAR RODOMA
    Tragiška lemtis – palaidojusi sūnų moteris sužinojo, kad kape guli kitas žmogus
    DABAR RODOMA
    Valstiečių užmojis dėl emigracijos mažinimo prajuokino ekonomistus
    DABAR RODOMA
    Lietuvos pasienyje – didžiulės rusų ir baltarusių pratybos
    DABAR RODOMA
    Vilniaus pašonėje „viskio kūdrą“ prileidusiai įmonei bus skirtos šimtatūkstantinės baudos


    „Lietuvos talentuose“ Mindaugas Rainys bandė parodyti savo talentą – prajuokino visą salę
    DABAR RODOMA
    „Lietuvos talentuose“ Mindaugas Rainys bandė parodyti savo talentą – prajuokino visą salę
    DABAR RODOMA
    „Lietuvos talentų“ pusfinalio dalyviai „Black Biceps“
    DABAR RODOMA
    „Lietuvos talentų“ pusfinalio dalyvė Fausta Šukytė
    DABAR RODOMA
    Rezultatai gali nustebinti: dar du „Lietuvos talentų“ dalyviai keliauja į finalą
    DABAR RODOMA
    9-metė būgnininkė Fausta ateityje svajoja apie kitą profesiją
    DABAR RODOMA
    Lietuvos talentai (10)
    DABAR RODOMA
    30-metis oro gimnastas atskleidė profesiją, kurios atsisakė: aš siekiau savo laimės
    DABAR RODOMA
    Publiką sužavėjęs Kasparas Bujanauskas sulaukė netikėto Ilonos Balsytės prisipažinimo
    DABAR RODOMA
    Lietuvos talentai (9)
    DABAR RODOMA
    Violeta DaQueen & Auggi paskelbė vestuvių datą: su Augiu – nors ir į kosmosą


    Aš - superhitas
    DABAR RODOMA
    Aš - superhitas (30 laida)
    DABAR RODOMA
    Aš - superhitas (29 laida)
    DABAR RODOMA
    Iš „Aš – superhitas“ iškrito į kovą Silvestro sprendimu pasiųsta dalyvė
    DABAR RODOMA
    Aš - superhitas. Savaitgalio šou (Savaitgalio šou)
    DABAR RODOMA
    Aš - superhitas (28 laida)
    DABAR RODOMA
    Aš - superhitas (26 laida)

    Orai
    RODYTI ŽEMĖLAPĮ
    +3
    Vilnius
    2017-03-29 02:28
    Siųsk savo orų nuotrauką:
    SIŲSTI
    Nuotraukos autorius: Indrė Norušytė




    Varom kavos su Man-go
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Man-go (Man-go)
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Aušra Štukyte (Aušra Štukytė)
    DABAR RODOMA
    Aušros Štukytės atsakymai į FB gerbėjų klausimus
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Viktorija Šaulyte (Viktorija Šaulytė)
    DABAR RODOMA
    Viktorijos Šaulytės atsakymai į FB gerbėjų klausimus
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Monika Pundziūte Ir Vaidu Baumila (Monika Pundziūtė ir Vaidas Baumila)
    DABAR RODOMA
    Ramintos Vyšniauskaitės atsakymai į FB gerbėjų klausimus
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Raminta Vyšniauskaite iš Power Hit Radio (Varom kavos su Raminta Vyšniauskaite iš Power Hit Radio)
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Renata Šakalyte Jakovleva (Renata Šakalytė Jakovleva)
    DABAR RODOMA
    Renatos Šakalytės Jakovlevos atsakymai į FB gerbėjų klausimus

    Vilniaus meras R. Šimašius: „Vaikystėje tikrai nesvajojau tapti politiku“
    DABAR RODOMA
    Vilniaus meras R. Šimašius: „Vaikystėje tikrai nesvajojau tapti politiku“
    DABAR RODOMA
    Garsenybės įvardijo šiuolaikinių merginų klaidas: nepasiduokite madai susirasti turtingą vyrą
    DABAR RODOMA
    Drabužių kūrėja Simona Nainė: be vyro palaikymo nebūčiau tiek išdrįsusi
    DABAR RODOMA
    Raudonaskilimas.lt (13 laida)
    DABAR RODOMA
    Daugybę tarptautinių festivalių aplankęs Ž. Grigaitis įvertino lietuvių raudonojo kilimo kultūrą
    DABAR RODOMA
    Stilistė Viktorija Šaulytė neslepia, kad kardinaliai pakeitė mylimojo spintą
    DABAR RODOMA
    Visa tiesa apie Katažiną Zvonkuvienę: vyrui labiausiai patinku be drabužių
    DABAR RODOMA
    Radijo laidų vedėjo Igno Lelio sėkmės istorija: karjera prasidėjo nuo lažybų
    DABAR RODOMA
    Lenktynininkas D. Matijošaitis atskleidė, kodėl neskuba kurti šeimos
    DABAR RODOMA
    J. Jankevičius atskleidė, kodėl nesilanko žinomų žmonių vakarėliuose

    Valiutų skaičiuoklė

    EUR

    USD

    GBP

    PLN

    Remejas1-apacia
    Į viršų