“Lietuvos geležinkeliai“ (nuotr. TV3)

“Lietuvos geležinkeliai“ (nuotr. TV3)

Du mėnesius valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujantis Mantas Bartuška sako, kad įmonėje pradėtos permainos negali būti labai greitos, tačiau jau gerokai pasistūmėta į priekį, formuojant komandą ir keičiant procesus.

Klaipėdos SGD terminalo projektą įgyvendinęs finansininkas ir vadybininkas M.Bartuška sako, kad svarbiausias jo tikslas - padaryti „Lietuvos geležinkelius“ skaidria, efektyviai veikiančia įmone, duodančia gerą grąžą valstybei. Jis teigia tikintis, kad bendrovė ilgainiui taps gerai valdoma įmone, kurios rodikliai bus ne prastesni nei kitų Europos ar pasaulio geležinkelio bendrovių.

„Negali per vieną dieną visko padaryti, yra procesai, projektai, reikia užtikrinti, kad sutartys, veikla tęstųsi, vyksta didelis pokytis įmonėje ir tą reikia atsakingai suvaldyti, negali per vieną dieną viską pakeisti. Komanda keičiasi, tie pokyčiai jau duoda gerų signalų, geros atmosferos, dinamikos, naujas požiūris, kad reikia turėti ambiciją, vertinti, ką pirma daryti“, - interviu BNS sako M.Bartuška.

REKLAMA

Jo komandoje jau yra du nauji pavaduotojai, netrukus turėtų būti paskirtas trečias - konkurso būdu pasirinktas Keleivių vežimo direkcijos direktorius. Per konkursą į bendrovę atėjo ir Krovinių vežimo direkcijos vadovas, jau paskelbtos Informacinių technologijų centro, Pirkimų cento, antrinių įmonių vadovų atrankos, netrukus bus skelbiamas personalo vadovo konkursas. Pasak M.Bartuškos, į vieną vietą paprastai gaunama apie 100 paraiškų, o atrinkti geriausius kandidatus padeda išorės ekspertai.

„Komandos formavimas yra labai svarbus, kad ji būtų profesionali, vestų įmonę į priekį, turėtų ambicingus tikslus, strategiją ir ją padėtų įgyvendinti“, - sako M.Bartuška.

- Ar tie pokyčiai vyksta, kaip įsivaizdavote pradžioje, ar jie nėra per lėti?

- Manau, kad tas įsivaizdavimas buvo labai panašus - kad atliktum pokytį atsakingai, kiek užtrunka, tai per tuos du mėnesius mes labai stipriai pasistūmėjome į priekį tiek komandos formavimo, tek procesų prasme. Įmonėje yra daug senamadiškų procesų, daug biurokratijos, tai reikia peržiūrėti, išsilaisvinti, kad galėtume daugiau erdvės ir laiko skirti strateginiams klausimams. Daug nematomo darbo vyksta įmonėje. Tas potencialas gali būti didelis, kad pasiektume didelį efektyvumą.

Mes šiandien dėliojamės planą, ką galima net šiais metais pasiekti. Labai svarbu matyti ilgalaikę perspektyvą, nereikia pamiršti, kad su kroviniais tendencijos yra teigiamos, bet mes matome ir daug rizikų, daug grėsmių, regione konkurencija tikrai didelė, mes negalime pamesti to srauto, kurį turime. Ambicija yra jį net didinti.

REKLAMA

- Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, tik paskyrus naują „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę, bandė raminti Rusijos ir Baltarusijos partnerius, kad tos pertvarkos yra labiau vidinės, jos nėra orientuotos į išorę, kad su jais bus toliau bendradarbiaujama. Ar pajutote kažkokių nerimo ženklų iš Rytų partnerių?

- Tų baimių tikrai nepajutau, turėjome kelis susitikimus su mūsų partneriais, pamačiau, kad Lietuvos kryptį Baltarusijos partneriai mato kaip saugią, patikimą, man atrodo, svarbu ją ir užtikrinti, mes kalbamės apie bendradarbiavimo plėtrą. Tos einamųjų metų tendencijos lyg ir rodo, kad viskas eina teigiama kryptimi, tas mums labai svarbu. Suprantame, kad konkurencija yra didelė, bet mes sieksime didinti srautus.

“Lietuvos geležinkeliai“ (nuotr. TV3)

“Lietuvos geležinkeliai“ (nuotr. TV3)

- Ar pastebite ženklų, kad Latvijos vežėjai bando perimti dalį krovinių iš „Lietuvos geležinkelių?

- Ta konkurencija gal šiek tiek paryškėjusi. Be abejo, latviai ieško tų galimybių, aš sakyčiau, ir mes ieškome, žiūrime, ką galima papildomai vežti, nes pajėgumų yra, potencialo yra, tai kodėl gi nevežti daugiau. Latvijoje ir Estijoje 2016 metais krovinių vežimo kritimas siekė iki 20 proc., kai tuo tarpu Lietuvoje mes turime iki 1 proc. sumažėjimą. Sakyčiau, išlaikome stabilų krovinių srautą, kas šioje konkurencijoje yra labai svarbu.

- Daug kas priklausys ir nuo „Orlen Lietuvos“, nuo jų krovinių srautų. Pastaraisiais metais daug buvo rašyta apie geležinkelių ginčus su „Orlen“, ir jūs, ir R.Masiulis deklaravo, kad su bendrove reikės kalbėti, nes tik taip galima rasti sprendimą. Kaip matote bendradarbiavimą su šia kliente?

REKLAMA

- „Orlen“ yra mūsų vienas svarbiausių strateginių partnerių, aš manau, kad mes galime netgi pagerinti tą partnerystę, kad teiktume pačias geriausias paslaugas mūsų klientams. „Orlen“ yra vienas didžiausių klientų, generuojantis didžiausias apyvartas. Aišku, turime praeitį, yra susikaupę daug ginčų, to priežastis sunku pasakyti - galbūt neradimas bendrų sąlyčio taškų. Mes jau turėjome keletą susitikimų ir žiūrėsime - svarbu kalbėtis, aš esu optimistas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ gali rasti kompromisinį sprendimą ir jo ieškosime.

- Ar jūs matėte paskutinius „Orlen Lietuvos“ reikalavimus, kai, pasak buvusio ministro Rimanto Sinkevičiaus, įmonė už 2016-2024 metus reikalavo daugiau nei 200 mln. eurų nuolaidos? Ar šie skaičiai tikrai tokie?

- Mes esame peržiūrėję visą tų derybų chronologiją ir mes žiūrime į priekį, kaip rasti sąlyčio taškus. Priminsiu, kad ginčas atsirado dėl reguliacinio pokyčio, metodikos, kuri buvo pakeista, kad atitiktų europines direktyvas, ir tą ginčą mes esame labai suinteresuoti išspręsti. Aš tikiu, kad mes galime rasti tą partnerystę.

- Ar tikitės jau šiemet susitarti?

- Tai priklausys nuo abiejų pusių suinteresuotumo, bet tas dialogas, manau, nuteikia pozityviai.

- Dar vienas klientas - „Klaipėdos nafta“, kuriai jūs vadovavote, prisimenu istoriją prieš porą metų, kai „Klaipėdos nafta“ turėjo sutartį su „Litasco“ - jūs nevežėte krovinių geležinkeliais, o tik rezervavote talpyklas. „Lietuvos geležinkeliai“ tuomet buvo labai nepatenkinti, nes krito jų pajamos. Ką šiandien pasakytumėte Klaipėdos įmonei, jei tokia sutartis dar būtų?

REKLAMA

- Visų pirma mes kalbame apie Baltarusijos naftos gamyklų produktus, ir man atrodo, yra bendras interesas tiek „Lietuvos geležinkelių“, tiek uosto kompanijų, įskaitant „Klaipėdos naftą“, vežti kuo daugiau ir kuo sėkmingiau. Manau, tas neblogai pavyksta, aišku, naftos sektoriuje šiandien yra tokių didelių pokyčių, kuomet dėl ginčo tarp Rusijos ir Baltarusijos tos šalies gamyklos negauna pilno naftos tiekimo ir tas sąlygoja mažesnį perdirbimo lygį ir atitinkamai mažesnį produktų tranzitą į Baltijos uostus.

- Jei tokia Rusijos politika Baltarusijos atžvilgiu tęsis, tai jūs nieko nepakeisite, nelabai galite daryti įtakos tiems procesams.

- Be abejo, mes tiesiogiai ne, tai vienas iš rizikos faktorių, bet dėl to mums labai svarbu turėti diversifikuotą portfelį, dėl to „Lietuvos geležinkeliai“ veža skirtingus produktus - tiek Baltarusijos, tiek Rusijos, tiek vidaus pervežimai, tiek Kaliningradas, galbūt ateityje pavyks padidinti pajėgumus, išnaudojus jungtį su Lenkija, į Europą. Tos tendencijos gali keistis, galbūt ateityje ta situacija su naftos sektoriumi pasikeis.

“Lietuvos geležinkeliai“ (nuotr. TV3)

“Lietuvos geležinkeliai“ (nuotr. TV3)

- Pakalbėkime apie vidinius reikalus. Ministras R.Masiulis, paskirdamas jus į šį postą, teigė, kad pagrindinis Jūsų uždavinys - iš esmės reformuoti įmonę, kuri garsėjo neskaidriais sandoriais ir korupciniais ryšiais, pagerinti jos reputaciją. Jūs pats apie tai irgi kalbėjote. Gal radote teisėsaugai įdomios informacijos, kurią ketinate jai perduoti?

REKLAMA

- Iš tikrųjų skaidrumas yra vienas iš pagrindinių mūsų veiklos prioritetų, tą aš keliu visai komandai. Tie principai, kuriais buvo valdoma įmonė, aišku, kelia abejonių, tie faktai dėl vidaus sandorių, pirkimų iš vieno šaltinio - dėl vagonų, traukinių, kranų pirkimo - tikrai kelia daug abejonių, ar tie sandoriai vyko skaidriai ir aiškiai. Dėl to, manau, labai svarbu ir labai džiaugiuosi, kad pavesta visoms institucijoms atlikti auditą - tiek FNTT, tiek VSD, tiek STT, ir mes patys darome tiek teisinį, tiek finansinį visos bendrovės veiklos auditą, kurio rezultatai padės išgryninti, kas buvo blogai, kas gerai, ir jeigu kažkas yra netinkamai atlikta, galbūt kelti klausimus. Mes bendradarbiaujame su teisėsauga, kuri jau atlieka tuos auditus, tikrai teiksime visą informaciją, jeigu mums kils abejonių.

- Jūs esate nutraukę vidinius sandorius, skelbėte, kad rinksitės viešuosiuose pirkimuose bent iš trijų tiekėjų, bet viešųjų pirkimų praktika rodo, kad nepaisant to, jog dalyvauja daug tiekėjų, konkursai gali būti neskaidrūs - yra susitarimai, laimi tie dalyviai, kurie turi laimėti pagal susitarimus. Kaip eliminuosite tai?

- Be abejo, vien tik deklaruojant, kad turi dalyvauti minimum trys dalyviai, negarantuoja gero rezultato, čia yra tik viena iš priemonių. Aš tikiu, kas mes galime užtikrinti konkurencingus pirkimus, ir tam turi visa komanda labai stipriai dirbti. Galbūt gali konkurencija vykti ir tarp dviejų ar renkantis iš vieno tiekėjo, bet aiškiais principais, reikia mokėti derėtis ir su vienu ar dviem.

REKLAMA

Kai kurios įmonės jau skelbia viešai viešuosius pirkimus, pavyzdžiui, Vilniaus lokomotyvų depas savo tinklapyje paskelbė, bet tai tik viena iš priemonių.

- Galbūt esate jau nutraukę anksčiau sudarytų ir įmonei nenaudingų sutarčių?

- Neturiu tokios informacijos, bet jei įmonei kelia abejonių tiekėjai, tai mes tuos sandorius ypatingai turime pasitikrinti. Komanda žino - jeigu kyla abejonių, jie turi patikrinti, išanalizuoti ir jei reikės, netgi nutraukti sutartis.

- Jūs pasitikite tais žmonėmis, kurie tą darbą daro?

- Be abejo, pasitikiu.

- Ar paviešinę vidaus sandorius, sulaukėte kokios nors reakcijos? Buvo įmonių, kurios nenorėjo būti paviešintos.

- Kol kas tokios informacijos, kad kažkas būtų nepatenkintas, aš neturiu. Pasirodo, nėra taip baisu.

- Ar buvo bandymų jums trukdyti?

- Nepajutau, kaip tik jaučiu labai didelį palaikymą atlikti pokyčius įmonėje, ir iš tikrųjų įmonę pakeisit, kad ja būtų galima didžiuotis, kad Lietuva turėtų dar vieną stiprią, konkurencingą bendrovę.

- Kokią bendrovę matote po kelerių metų? Generuojančią didelį pelną, mokančią dividendus, gal už 2016 metus esate pasiryžę išmokėti dividendus valstybei? Kokia jūsų vizija?

- Įmonė gali būti pelninga, gali mokėti dividendus, to mes sieksime, labai svarbu, kad mes teiktume ataskaitas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir būtų galima palyginti su didžiausiom įmonėm. Preliminarus rezultatas už 2016 metus yra neigiamas - minus 1,8 mln. eurų nuostolių, bet jie neaudituoti, ir man norisi pamatyti pagal TAS rezultatą, kuris gali būti reikšmingai kitoks. Mes norime lygiuotis į tarptautines gerai valdomas bendroves, siekti efektyvumo rodiklių, kurie būtų ne prastesni nei kitų geležinkelio bendrovių Europoj, ir aš tikiu, kad mes tą galime padaryti.

- Koks šių metų planas ir tikslas - kiek pelno tikitės sugeneruoti?

- Jis yra įtemptas, bet vėlgi - galutinis rezultatas priklausys nuo sėkmės, kaip greitai mums pavyks tą įmonės potencialą išnaudoti, atlikti pokyčius, ir 2017-ieji yra daugiau pereinamieji metai, labai didelių pokyčių nelaukčiau, nes tie sprendimai, kurie šiandien priimami, jie didžiąja dalimi duos naudą gal po metų dvejų. Mums svarbu strategija, ne vienadieniai, o ilgalaikiai efektai.

- Ar turite viziją dėl keleivių pervežimo veiklos, kuri yra nuostolinga ir kurią įmonė dengia iš krovinių pervežimo veiklos, o politikai iki šiol nesiryždavo uždaryti nepelningų maršrutų.

- Tema, kuri turi irgi vieną strateginių aspektų, kurį reikia išspręsti. Lietuva yra tarp šalių, kuri nėra išsprendusi šios veiklos valstybės subsidijavimo klausimo. Visose šalyse šiek tiek skirtinga forma, bet keleivių vežimas yra subsidijuojamas, ir Lietuva yra vienintelė, kur šis aspektas nėra išspręstas. Aš suprantu, kad valstybei subsidijuojant tam tikrą veiklą, turi būti labai aišku ir skaidru - tai yra kokios kryptys, kiek, kokia forma kompensuojamos, ir tą dialogą mes esame pasiruošę pradėti su valstybe. Jeigu norime, kad įmonė veiktų pagal tarptautinius standartus, norisi šį klausimą iš spręsti.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų

SGD (nuotr. Fotolia.com)
Pirmadienį į Klaipėdą iš JAV „Sabine Pass“ eksporto terminalo atplaukė pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD). Portalo Marinetraffic.com duomenimis, SGD laivas Klaipėdos ...
Odontologo kabinetas (nuotr. Vida Press)
Atrodo jau įprasta, kad visos paslaugos brangiausios – sostinėje. Teigiama, kad čia atlyginimai aukščiausi, tad ir susimokėti tenka daugiausiai. Tačiau tai netiesa pažvelgus į ...
 Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)
Iš JAV laukiamo suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio kaina laikoma paslaptyje. Tvirtinama tik tiek, kad pasiūlyta kaina – mažiausia. Tačiau, anot Europos Komisijos, bent ...
Turistų grupė (nuotr. Fotolia.com)
Vasaros sezonui einant į pabaigą, po truputį mažėja ir atostogaujančiųjų skaičius. Tačiau kiti atostogas renkasi rudenį, tuomet kainos turėtų ne taip skaudžiai kąsti. Naujienų ...
Susirūpinęs verslininkas (nuotr. Fotolia.com)
Šiemet stiprėjantis euras JAV dolerio atžvilgiu neramina šalies eksportuotojus, kurių produkcija netenka konkurencingumo pasaulinėse rinkose, nes didelė dalis prekybos vyksta ...
REKLAMA

Top Video

Darbo birža taps Užimtumo tarnyba
DABAR RODOMA
Darbo birža taps Užimtumo tarnyba
DABAR RODOMA
Lietuviai gyvena dešimčia metų trumpiau nei statistinis europietis
DABAR RODOMA
Javapjūtės įkarštyje laukuose plušantį darbininką ištiko siaubinga mirtis
DABAR RODOMA
Vilniaus švenčia: po gero mėnesio rekonstrukcijų rytoj Vilniaus oro uoste vėl tūps lėktuvai
DABAR RODOMA
Košmaras Venesueloje: išbadėję žmonės grobia zoologijos sodo gyvūnus
DABAR RODOMA
Į Turkją išsiruošę lietuviai įspėjami saugotis siaučiančio viruso: rimčiausias pavojus vaikams
DABAR RODOMA
Prezidentas Valdas Adamkus išgrido svarbiausią žinią, kovoje su vėžiu
DABAR RODOMA
Medikai sukrėsti – į ligoninę atvežtas pusantrų metukų mažylis, apsinuodijęs žiurkių nuodais
DABAR RODOMA
Po pergalingos dvikovos su prancūzais atsigavo krepšininkų ir jų sirgalių viltys bei širdys
DABAR RODOMA
Prieš masines karines rusų pratybas Putino vizitas per Lietuvą į Karaliaučių

Televizija

Į viršų