„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln. daugiau nei britai Lietuvoje. Apskritai lietuviai daug daugiau išleidžia Anglijoje ar Norvegijoje nei pietų Europoje. Kaimyninių šalių statistikoje vyrauja pastarųjų šalys.
„Aišku, čia bendra statistika, neteigiu, kad visas sumas išleidžia studentai, bet ta suma labai koreliuoja pastaruoju metu. Nes augant išvykstančių studentų skaičiui, auga ir išlaidos, natūralu, nes asmenys dauguma nedeklaruoja išvykimo. Kai kurie, kurie ir deklaruoja, pas juos atvyksta lankytis giminės, svečiai, jie perka maistą, būstą, į renginius vaikšto. Tai Londonas vos ne nuolatinė kryptimi tampa.
Žinoma yra paklaidos, bet bendra tendencija ta, kad nesugebame išlaikyti studentų Lietuvoje, negalime pasiūlyti adekvačios studijų kokybės. Tai ne tik universitetų problema, bet ir bendra ekonominė problema. Jei studentai išvažiuoja studijuoti, su jais išvažiuoja ir pinigai. O dar iš užsienio nesugebame prisitraukti. Ir jei kokybė kris toliau, daugiau studentų vyks į užsienį, paskui juos vyks ir pinigai. Tai naujas fenomenas. Mes įpratę matyti perlaidas iš JK į Lietuvą, nes emigrantai ten dirba, bet parsiunčia uždarbį į Lietuvą, tačiau dėl geresnės studijų kokybės išeina atvirkštinis variantas, kad iš Lietuvos jau nemažas srautas pinigų eina į JK ir jis auga.
Turėsime paradoksalią situaciją, kai net asmeninės išlaidos bus didesnės nei perlaidos, kurias gauname iš JK. Turėsime neigiama balansą su Britanija, vien todėl, kad ten tiek studijuojančių“, – prognozuoja ekonomistas.
Jis įsitikinęs, kad jei ir toliau taip studentai vyks iš Lietuvos tai ne tik tai atsilieps perlaidoms ir išlaidoms, bet ir Lietuvos sektoriams, kurie priklauso nuo studentų. Pavyzdžiui, pasilinksminimo įstaigos, mokymosi reikmenų, būsto sektorius.
Rokas Grajauskas: turėtume remtis Airijos pavydžiu
Priešingos nuomonės yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas. Jo nuomone, skausmingiausia dalis ne pabėgusios išlaidos, o talentų ir protų nutekėjimas. Tačiau yra ir šviesioji pusė – Airijos pavyzdys. Studentai pasisėmę žinių gali grįžti į Lietuvą ir sukurti dar didesnę pridėtinę vertę.
„Jei mes galvojame, kad bent dalis tų išvykusių studentų grįš tai ilguoju laikotarpiu čia ir Airijos patirtis rodo, kad gali atnešti didesnę naudą valstybei, nes tie studentai gauna gerokai aukštesnio lygio išsilavinimą, tada gauna ir socialinius kontaktus, ir patirties įgyja, ir finansinio kapitalo prikaupta ir tada grįžta čia jau su visai kitomis žiniomis ir gali prisidėti prie tos pačios Lietuvos ekonomikos.
Jei tie žmonės neišvažiuotų taip gal mums tai pasitarnautų dabar, bet svarbu, kad mūsų žmonių akiratis plėstųsi, turint omeny ir verslų kūrimą. Dalyvavimą globalioje vertės grandinėje. Tam, kad joje dalyvautume turime turėti darbo patirties užsienyje. Vietiniuose vandenyse verdant sunku tai padaryti“, – sako ekonomistas.
Anot jo, studentai tikrai nėra tie, kurie išleidžia daug ir tos vienkartinės išlaidos nublanksta prieš tą potencialią vertę, kurią jauni žmonės galėtų grįžę sukurti. Be to, jis paneigia Ž. Maurico teiginius, kad emigrantų perlaidos į Lietuvą išseks, o išlaidos Jungtinėje Karalystėje jas viršys.
„Tos išlaidos studentų, kurių mes netenkame yra gerokai mažesnės nei tos perlaidos, kurias mes gauna iš tų pačių emigrantų.
Perlaidos yra nebent sumenkusios palyginus su 2013–2014 metais, šiaip srautas nemažėja. Be to įtaką daro ir valiutos kursų svyravimai. Tad pagal sumą gal ir atrodo sumažėjusios, bet ne pagal perlaidų kiekį. Emigracijos srautai išlieka pakankamai stabilūs ir sakyti, kad perlaidos sumažės nematau pagrindo. Būtų gerai, kad sumažėtų nes tada tie žmonės pradėtų grįžti, Lietuvai ta nauda nepalyginamai didesnė būtų“, – svarsto R. Grajauskas.
Sutarimas: Lietuvos studijų kokybę tikrai reikia kelti
Visgi abu ekonomistai pripažįsta – Lietuvos studijų kokybę būtina kelti. Nes ne tik, kad Lietuva paranda vis daugiau savų jaunuolių, bet ir iš užsienio norinčių studijuoti Lietuvoje nepritraukiame
Nors ir mano, kad studijos užsienyje naudingos, R. Grajauskas mato ir kitą pusę – žinoma, jei mokslas būtų Lietuvoje kokybiškesnis, bent dalį jų išlaikytume.
„Turėkime omeny, kad tai jauni žmonės, kurie vėliau kuria šeimas ir gimdo vaikus. Tad prisideda prie populiacijos. Dabar ir naujai gimusių vaikų skaičius mažėja, dėl to, kad emigrantai vaikus gimdo užsienyje.
Turime kalbėti ir apie užsienio studentų pritraukimą iš kaimyninių valstybių, kaip Ukraina. Jei kokybė būtų gera ir dėstytume anglų kalba, čia jauni žmonės atvažiuotų. Tie talentai, kurių mums trūksta“, – komentuoja R. Grajauskas.
O Ž. Mauricas pastebi, kad tikrai problema ne universitetų kiekyje, bet profesorių uždarbyje. Šia uždirba bene mažiausiai Europoje (apie 600 Eur), tad ir neturi didelės motyvacijos.
„Universitetai turi trumparegišką požiūrį ir negalvoja, kas bus po dešimt metų galvoja šia diena, kuo daugiau studentų pritraukti ir finansavimo. Kartelė žemai nuleidžiama, realiai bet kas gali dabar į universitetus įstoti. Mokslas devalvuotas.
Gabiausi studentai praranda motyvaciją, nori išsiskirti ir kaip išskirtinumo ženklas dažniausiai suprantamos studijos užsienyje. Patys pjaunam šaką, ant kurios sėdim.
Kitas svarbus dalykas, tai būtent profesūros darbo sąlygos ir atlyginimai. Tai Lietuvos gėda. Vidurkis atlyginimų 600 eurų, jei dirba pilnu etatu profesorius, tai apie ką kalbėti“, – neslepia nusivylimo Ž. Mauricas.
Ekonomistas konstatuoja, net jei ir „Brexit“ paveiktų studentų pasirinkimus, tai pakeistų tik studijų šalies kryptį, bet ne faktą, kad daugiau jaunimo liktų Lietuvoje. Tad be studijų kokybės gerinimo, Lietuvos ekonomika gali patirti šoką.
