REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
19
Antarktidos ledynai (nuotr. Vida Press)

Mokslininkai sako, kad per paskutiniuosius du mėnesiu įtrūkimas Antarktidos ledyne paaugo dar 27 km. Properša, dabar yra ilgesnė nei 160 km ir artimiausiu laiku gali visiškai atskirti nuo ledyno.

19

Mokslininkai sako, kad per paskutiniuosius du mėnesiu įtrūkimas Antarktidos ledyne paaugo dar 27 km. Properša, dabar yra ilgesnė nei 160 km ir artimiausiu laiku gali visiškai atskirti nuo ledyno.

REKLAMA

Bet kurį mėnesį, ledkalnis sulig Velsu gali atitrūkti nuo Antarktidos, ir mokslininkai siekia išsiaiškinti, kada ši diena ateis.

Remiantis naujais duomenimis paskelbtais New York Times, per paskutiniuosius du mėnesius Larsen C properša paaugo dar 27 km.

Dabar jos ilgis siekia daugiau nei 160 km. Plyšys didėjo maždaug penkių futbolo laukų per dieną spartumu, šis greitis dar labiau paspartėjo pastaraisiais mėnesiais. Ekspertai žino, kad ledkalnis vis labiau artėja prie nutrūkimo.

„Ledkalnis gali atsiskirti per kelis artimiausius mėnesius. Properšos viršūnė perėjo iš vieno regiono su minkštesniu ledu į kitą, kas paaiškina jos laipsnišką pažangą“, – minėjo Adrian J. Luckman, vadovaujantis Projekto Midas mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Kai tai ledkalnis atsiskirs, jis bus vienas iš didžiausių. Ledkalnis jau dabar yra vandenyje, todėl jūros lygis nepakils, bet kai jis atitrūks, ledynai, kurie yra ant žemės gali greičiau pajudėti link vandenyno.

REKLAMA

Larsen C keitėsi nuo 1980-ųjų vidurio.

Remiantis Live Science, 75 procentai viso Larsen ledkalnio masės dingo per pastaruosius 22 metus. Kartu su dideliais atitrūkimais, dėl Larsen A ir Larsen B properšų, kurios atitrūko, bendrai, ledynas suiro tokiu būdu, kurio, per pastaruosius dešimtmečius, mokslininkai nebuvo matę.

Galima būtų manyti, kad šį įtrūkimą galima lengvai priskirti prie klimato kaitos padarinių, bet mokslininkai studijuojantys situaciją sako, kad tai tikriausiai ne tas atvejis. A. Luckman, mokslininkas tiriantis ledynus Didžiosios Britanijos Swansea Universitete, sakė, kad įmanoma, jog Larsen A ir Larsen B atsiskyrė nuo ledkalnio dėl šylančio oro ir vandens temperatūros, bet Larsen C yra visiškai kitoks.

„Tai, tikriausiai, nėra tiesiogiai priskirtinas atvejis jokiam atšilimui šiame regione, nors, žinoma, atšilimas nepadėjo. Tai tikriausiai tiesiog natūralus įvykis, kuris laukė kada nutikti“, –sako A.Luckman.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų