REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti. 

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti. 

REKLAMA

Atlyginimai augs dvigubai sparčiau nei kainos

Pastaruosius ketverius metus pasaulyje vyravo defliacinės tendencijos – žaliavų kainos smarkiai krito, todėl vartojimo prekių kainos nedidėjo ar net mažėjo. Tas pats matoma ir Lietuvoje: daugelio produktų kainos po euro įvedimo ne pabrango, o sumažėjo.

„Pavyzdžiui, pieno, mėsos net sumažėjo dėl Rusijos įvesto embargo. Apie 5 proc. pabrango žuvis ir daržovės. Tačiau daugiausia brango paslaugos: 12 proc. apgyvendinimo ir maitinimio, o laisvalaikio paslaugos net iki 24, 9 proc.”, - sako ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Pastebima, kad kainos toliau augs ir šiemet. Prognozuojama 3 proc. infliacija. Ji bus susijusi su naftos, žaliavų brangimu bei atlyginimų didėjimu. Kadangi prognozuojama, kad atlyginimai augs 6 proc., tai vartojimas turėtų nesumažėti.

REKLAMA

Deja, išskiriama, kad atlyginimų augimas Lietuvoje – netolygus. Daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų realus darbo užmokestis per dešimtmetį beveik nedidėjo. Žemas kvalifikuotų darbuotojų atlyginimas yra ir viena iš emigracijos priežasčių.

„Pavyzdžiui, medicinos srityje kartais vidutinis nedaug skiriasi nuo MMA ir yra daug mažesnis nei Švedijos. Tai turi viskas nuo viešojo sektoriaus prasidėti“, - apie emigracijos mažinimo priemones kalba N. Mačiulis.

Emigracija ir toliau vyks, tačiau priežasčių bus mažiau

Nuo 2012 m. Lietuvoje emigracija buvo ėmusi mažėti, tačiau užpernai ir pernai vėl padidėjo. Manoma, kad tai buvo „popierinė“ emigracija. Anksčiau išvykę gyventojai atrodo priežasčių formalizuoti savo emigraciją. Pavyzdžiui, pernai įvykęs Jungtinės karalystės referendumas palikti Europos Sąjungą - „Brexit“, galėjo paskatinti ten jau gyvenančius tautiečius užregistruoti savo emigraciją.

REKLAMA
REKLAMA

Pastaraisiais metais daugiausia emigravo darbingo amžiaus vyrai. Ekonomisto teigimu, tai galėjo lemti šiek tiek sumažėjęs užimtumas tradiciškai „vyriškuose“ sektoriuose – transporte, žemės ūkyje bei statybose.

Prognozuojama, kad dėl grynosios emigracijos šiemet prarasime 24 tūkst., kitais metais 20 tūkst. gyventojų. N. Mačiulio nuomone, mažėjant nedarbui ir augant atlyginimams ateityje matysime mažiau priežasčių emigruoti.

Tačiau ekonomistas prisimena, kad gimstamumas Lietuvoje mažesnis nei mirtingumas, tad kasmet sumažėja po 10 tūkst. žmonių.

„Artimiausiais metais Lietuva praras daugiau nei 1 proc. gyventojų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nuo šių metų užimtumas Lietuvoje nebeaugs – ne dėl darbo vietų stygiaus, o tik dėl to, kas nebus norinčių ir galinčių jas užimti“, - teigia ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2016 m. stovėjome toje pačioje vietoje?

2016 m. ekonomisto vertinami kaip „nuliniai“ metai, nes daug rodiklių buvo ties 0 proc. Pirmą kartą subalansuoti valstybės finansai – biudžeto deficitas 0 proc., prekių ir paslaugų eksportas – 0 proc., einamosios sąskaitos deficitas 0 proc., realus investicijų augimas ir 0 proc., tačiau dėl to, kad sumažėjo valstybės, o ne įmonių investicijos. Tiesioginis užsienio investicijų srautas žemiausias nuo 1995 m. – 0 proc. Tai reiškia, kad dauguma užsienio įmonių mato čia nedaug galimybių reinvestuoti uždirbtą pelną ir atsiima pelną dividendais. Viena geriausių priemonių situaciją ištaisyti, anot ekonomisto, būtų reinvestuojamo pelno lengvata. Tokia, kokią turi Estiją.

REKLAMA

Žiūrint į šiuos ir į 2018 m., svarbiausia bus ne pramonės ir Lietuvos gaminamos prekės, bet paslaugų eksportas.

Pernai ekonomikos augimas siekė apie 2 proc. jį dirbtinai nustūmė prastas javų derlius, taip pat ekonomiką slopina dešimtadaliu sumažėjusios vietinės investicijos, besitraukiančios įmonių. Ekonomistas teigia, kad šiemet yra sunku tikėtis, jog Lietuvos ekonomikos augimas pasieks 3 proc. Prognozuojamas BVP augimas – 2,8 proc.

Kadangi Lietuvos ekonomika itin atvira dėl eksporto, svarbios bus globalios tendencijos.

Penkios Vyriausybės savaitės praėjo: kaip sekėsi?

N. Mačiulis šią Vyriausybę įvardija kaip pirmąją technokratinę Vyriausybę po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tai teigiamas ženklas Lietuvai, nes politinėms partijoms sunku įgyvendinti struktūrines reformas, o nepriklausomi Vyriausybės nariai gali labiau matyti tas problemas ir imtis reikalingų reformų, sako ekonomistas.

REKLAMA

„Nėra garantijų, kad reformos bus įgyvendintos, yra tik tam tikri pasiekimai, kuriuos gali įgyvendinti be Seimo. Tai pagrindinis veiksnys, ką reikia stebėti - kooperacija ir susikalbėjimas su Seimo nariais. Ar Vyriausybės nariai sugebės tinkamai išaiškinti Seimo nariams, kaip reikėtų balsuoti.

Džiugina, jog norima mažinti biurokratijos aparatą, socialinės ir regioninės atskirties mažinimą, švietimo sistemą pertvarkyti.

„Kol kas pasigedome aiškesnių vizijų, kaip sumažinti darbo jėgos apmokestinimą. Ir jei galima alkoholio, cukraus ar tabako akcizą pagirti, nes tai sveikesni mokesčiai, tai socialinio draudimo reikėtų peržiūri ir svarstyti. Matome daug pastebėjimų, kaip galima sumažinti mokesčius darbo jėgai ir įmonėms suteikiant lengvatą reinvestuojant pelną“, - sako N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aiškėja geopolitinė situacija, kuri paveiks Lietuvą

N. Mačiulis pripažįsta, kad nors visi ekonomistai prognozavo daug blogesnes tendencijas praėjusiais mėnesiais, jos realybėje buvo geresnės. Dėl to ekonomika auga. Tačiau kalbos apie protekcionizmą, neapibrėžtumą, populizmą nesibaigia. Šalys vis dar gali judėti ne globalizacijos kryptimi, o susiskaldymo, apsistatymo barjerais. Ekonomika tik silpnėtų, gali kilti prekybos karai.

„Politines „Brexit“ pasekmes jau dabar iš Theresos May kalbos galima numanyti. Matomas sunkiai subalansuojamas noras: to ko iš tiesų reikia Jungtinei Karalystei – laisvosios prekybos ir tuo pačiu įtikti rinkėjams – pasakyti, kad santykiai su ES baigėsi. Nebus lengva tai padaryti. Tarp eilučių girdisi, kad norima išsaugoti santykius su ES. Labiausiai tikėtina, kad bus priimtas šveicariškas ir norvegiškas modelis ir bus išsaugotas laisvas prekių ir žmonių judėjimas. Galbūt atsiras kvotos, tačiau jos nedaug suvaržys žmonių judėjimą. Dėl to manau, kad nebus „kietojo“ nusileidimo.

REKLAMA

Dabar tendencijos dėl JAV ekonomikos atrodo geros, tačiau iš esmės jas tiek į vieną , tiek į kitą pusę gali viską pakeisti Donaldo Trumpo ekonomikos politika. Gali būti įgyvendinti gerieji jo pažadai: trilijono dolerių investavimas į infrastruktūrą, mokestinė našta mažės, reguliacinė aplinka gerės. Tačiau kol kas jo retorika nenusinormalizavo. Šantažas per „Twitter“ didelėms kompanijoms nėra normali praktika nei vieno prezidento. Jei jis tęs tai ir Baltuosiuose rūmuose ir sakys toliau, kad Kinija manipuliuoja valiutai, tai neigiamai paveiks ne tik JAV, bet pasaulio ekonomiką“, - sako N. Mačiulis.

Tuo tarpu Rusijos ekonomikos nuosmukis baigėsi. Situacija gerėja. „Swedbank“ prognozuoja, kad Rusijos ekonomika vangiai augs apie 1,5-2 proc., teigiamą pokytį jai duoda eksporto pakeitimas vietine produkcija.

REKLAMA

„Tačiau daug priklausys nuo sankcijų ir D. Trumpo pozicijos. Jei jis prakalbs apie sankcijų panaikinimą ir santykių normalizavimą su Rusija, galbūt jau kitais metais Lietuvos eksporto santykiai galėtų sugrįžti į senąsias vėžes. Tačiau tikėtina, kad ES šiais metais susitikę pratęs dar sankcijas. Visgi matome, kad ir ES šalių pozicijos silpsta, tai per artimiausius du metus galime tikėtis, kad sankcijos bus panaikintos“, - svarsto ekonomistas.

Tuo tarpu žvelgiant į Europos centrinį banką (ECB) turės vis mažiau priežasčių kalbėti, kad reikia skatinti vartojimą, nes brangsta ir žaliavos. ECB bus sunku argumentuoti tolimesnę agresyvią monetarinę politiką. Todėl „Swedbank“ prognozuoja, kad ECB pirmą kartą palūkanas padidins 2018 m. gruodžio mėn.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

N. Mačiulio teigimu, šiuo metu Lietuva šokui būtų pasiruošusi gerai, nesimato nei kreditavimo nei vartojimo burbulai, nėra nei biudžeto, nei užsienio prekybos deficito. Įmonių ir gyventojų santaupos siekia rekordines aukštumas, o finansiniai įsipareigojimai yra maži. Metai nebus nuobodūs, tačiau dramatiško scenarijaus greičiausiai pavyks išvengti, mano ekonomistas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų