REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilnietei Nijolei – 78-eri. Gyvena kukliame bute Lazdynų rajone. Gauna dvi pensijas, todėl sako negalinti labai skųstis. Visgi norėtų gauti ir didesnes pajamas, tačiau savo turtu nieku gyvu nerizikuotų. Čia pragyventa daug metų, viskas sava.

Vilnietei Nijolei – 78-eri. Gyvena kukliame bute Lazdynų rajone. Gauna dvi pensijas, todėl sako negalinti labai skųstis. Visgi norėtų gauti ir didesnes pajamas, tačiau savo turtu nieku gyvu nerizikuotų. Čia pragyventa daug metų, viskas sava.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tegul man milijoną duoda, bet aš nesutinku. Nu jeigu milijoną duoda... Tai sutinku. Milijoną duoda tegul už šitą butelį, tai aš milijoną duodu vaikams ir išeinu pas dukrą gyvent. Bet milijono man neduos, sakys imk 40 tūkstančių“, - savo istorija dalijasi Nijolė.

REKLAMA

Pensininkų Lietuvoje beveik milijonas. Dažnas jų skundžiasi didžiąją dalį menkos, maždaug 270 eurų pensijos, atiduodantys būstui išlaikyti. Verslininkai sako, kad menkas pajamas gaunantys, tačiau brangaus turto turintys senjorai galėtų saulėlydžio sulaukti kur kas turtingiau.

„Norisi žinutę ištransliuoti ir pasakyti, kad yra galimybių, yra būdų, kaip būtų galima savo gyvenimą padaryti tokį orų ir kad nereikėtų verkšlenti ir prašyti, kad padidinti pensiją, ten dešimčia ar 20-čia eurų“, - rėžia ,,Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

REKLAMA
REKLAMA

Sistema veikia gana paprastai. Investuotojas – ar finansinis fondas, ar privatus investuotojas, moka senjorui už jo būstą nustatytą mėnesio mokestį. Senjorui iškeliavus anapilin, turtas tenka investuotojui.

„Vyresnio amžiaus žmonės yra prisirišę, jie nenori kraustytis iš savo seno būsto net į ekonomiškai naudingesnį, mažesnį būstą. Jie galvoja, kad reiks persikraustyti ir atsisako tos minties. Čia yra tas variantas kada nereikia išsikraustyti, gyveni iki pabaigos ir taip pat gauni kiekvieną mėnesį dar vieną pensiją“, - sistemą aiškina A. AVULIS, ,,Hanner“ vadovas  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Verslininkų pasiūlymu abejoja ir pensininkai, ir kai kurie ekonomistai. Esą lietuvis ne prancūzas, jam savas turtas mielesnis už viską ir dažniausiai yra skirtas palikti vaikams ir anūkams, o ne savo oriai senatvei užtikrinti. Be to, būstas tampa šiaudu ištikus nelaimei – it paskutinis ramstis, kurį galima užstatyti arba parduoti.

„Jeigu kalbama, kad kitose šalyse skandinavų ar Prancūzijoje tai veikia, tai būtent tas kontekstas yra kitas. Pirma tai yra tie šeimyniniai ryšiai, kiek kitokie. Antra vertus yra ir valstybės socialinė apsauga gerokai dosnesnė: ir tos pačios pensijos ir globa ir priežiūra apmokama iš valstybės pinigų, tada žmogus gali nebijoti, kad vis tiek bus pasirūpinta ir tada gali laisviau elgtis su tuo savo turtu“, - mano ekonomistas Romas Lazutka.

TV3 žinių sutikti pensininkai kaip susitarę – savo turto sako neatsižadėsiantys, nors jo išlaikymas ir brangus.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų