Neabejotinai Lietuvos virtuvei išradingieji maisto gurmanai prancūzai irgi padarė didžiulę įtaką. „Lietuvos dvarai garsėjo prancūzų virėjais“, - pasakoja maisto istorikas, profesorius Rimvydas Laužikas. Neseniai su dar dviem istorikais profesoriais - Jaroslawu Dumanowskiu ir Arvydu Pacevičiumi bei garsiausiu Lietuvos šefu Liutauru Čepracku jis išleido knygą „Oginskių dvaro virtuvėje“.
Maisto istorikas Rimvydas Laužikas tikina, kad ano meto dvarai Lietuvoje nė kiek nenusileido dvarams Europoje, o lietuvių dvarininkų stalas ir virtuvė buvo tokie pat gausūs ir išradingi. „XVIII amžius, Apšvietos epocha buvo vienas ryškiausių lūžių Lietuvos kultūroje, visa tai palietė ir gastronomiją, - sako R.Laužikas. - Be abejo, prancūzai čia karaliavo – karamelinės „bonbonkės“, prancūziško stiliaus „zupės“, sviesto padažai, pulardos, termiškai neapdoros daržovės, sultiniai, paštetai, „prancūziški desertai“ – tai tik nedidelė dalis prancūziško pėdsako, kuris buvo įspaustas mūsų krašto tradicijoje“.
Prancūziškų patiekalų atspindys – antroji, Abiejų Tautų Respublikoje spausdinta gastronomijos knyga Wojciecho Wieladkos „Kucharz doskonaly“. „Iš tiesų toji knyga – laisvas ir kūrybiškas prancūziškos gastronomijos knygos vertimas“, - įsitikinęs maisto istorikas, o šiandienos kulinarams jokia paslaptis, kad populiarius lietuviškus patiekalus – vištienos paštetą, mėsos pyragą įtakojo prancūzai. Ar ne iš tos pačios pusės į šiandienines mūsų virtuves atkeliavo bešamelio padažas, kurį kadaise sugalvojo Liudviko XIV rūmų tvarkytojas Bešamelis? Mūsų močiutės tokiu padažu užpildavo kotletus, tik nežinojo jo pavadinimo.
Maisto istorikas pasakoja, kad prancūziškosios ir lietuviškosios gastronomijos mainai buvo abipusiai, o XIX amžiaus viduryje į prancūziškąją gastronomiją įžengė ir Lietuva: „1856 metais Paryžiuje pasirodė garsi prancūzų kulinarijos knyga, dviejų tomų „La Cuisine classique“, kurioje publikuoti du, su mūsų kraštu siejami receptai – Potage d‘Abattis d‘Oies a la Lithuanienne – lietuviška žąsų subproduktų sriuba ir Sauce Lithuanienne – lietuviškas padažas. Po ketverių metų Alphonse Petito „La gastronomie en Russie“ jau galima rasti šešis lietuviškus patiekalus – lietuvišką sriubą, lietuviškus virtinius „varienikis“, sterką lietuviškai, lietuvišką briedienos kepsnį, troškintą briedieną lietuviškai ir lietuvišką suflė“.
XIX amžiaus Paryžiuje lietuviškumas reiškė ne ką kita kaip egzotiką, kažką ypatingą ir labai geidžiama iš laukinių krašto. Ir nesvarbu, kas tai – briedienos kepsnys, lokiena ar Lietuvos pievose pagautas laukinis paukštis. Lietuvių virėjų pagamintų, Prancūzijos kulinarų įtakotų patiekalų šį šeštadienį bus pasiūlyta ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyksiančioje tradicinėje verslo ir labdaros vakarienėje „Diner de Gala avec Martel“, kurią jau trečią kartą rengia Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmai ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje.
Svečiams „Taurakalnis“ virtuvės meistrai pasiūlys pikantišką paukštienos kepenėlių paštetą su šviežiomis salotomis, kedrų riešutais ir šviežiomis figomis. Aukštose taurėse bus išnešiota prancūzų pasididžiavimas - svogūnų sriuba su traškia sūrio lazdele, o karšto patiekalo lėkštėse bus atnešti sultingi jautienos gabalėliai su burgundišku padažu ir bulvių piurė. Gurmanišką puotą baigs profitrolis – plikytas pyragaitis su švelniu grietininiu kremu, šviežiais vaisiais ir trintų spanguolių užpilu.
