REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: šioje srityje dirba maždaug dešimtadalis visų šalies dirbančiųjų, praėjusiais metais šis verslo sektorius sudarė 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, pastarieji keli metai žemės ūkiu užsiimančioms įmonėms ir ūkininkams sunkumų negailėjo, o veiklos našumas ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiklos uždaviniu.

Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: šioje srityje dirba maždaug dešimtadalis visų šalies dirbančiųjų, praėjusiais metais šis verslo sektorius sudarė 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, pastarieji keli metai žemės ūkiu užsiimančioms įmonėms ir ūkininkams sunkumų negailėjo, o veiklos našumas ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiklos uždaviniu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis tik kasmet augančios investicijos ir modernėjanti infrastruktūra leidžia šiam Lietuvos sektoriui pakankamai sėkmingai laviruoti iššūkių ir galimybių jūroje.

REKLAMA

Įsigali augalininkystė

Akivaizdžiai matyti, kad šalyje vis stipriau įsigali augalininkystė, o gyvulininkystės svoris atitinkamai mažėja. Statistikos departamento ir kitų institucijų duomenimis, nuo 2010 iki 2015 metų augalininkystės dalis bendroje žemės ūkio produkcijos struktūroje Lietuvoje padidėjo nuo 54,4 iki 64,7 proc. (grūdai – nuo 23,1 iki 39,7 proc.), o gyvulininkystės – sumažėjo nuo 45,6 iki 35,5 procentų.

Šiems pokyčiams įtakos turi daugelis priežasčių – ir kiaulių maras, ir žemos pasaulinės žaliavų kainos (tame tarpe grūdų ir pieno), taip pat mažesnės negu augalininkystės segmente skiriamos tiesioginės išmokos. Be to, mažiems gyvulininkystės ūkiams tampa vis sunkiau konkuruoti su dideliais ūkiais, tad čia neišvengiamas ūkių konsolidavimas. Pavyzdžiui, pačių pieno sektoriaus specialistų nuomone, Lietuvoje konkurencingais šiandien gali išlikti tik ne mažesni negu 500 melžiamųjų karvių turintys ūkiai.

REKLAMA
REKLAMA

Našumo rodikliai auga

Nors lyginamoji statistika rodo, kad Lietuvoje sukurta bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė 2015 m. buvo 1,8 karto mažesnė negu kaimyninėje Lenkijoje, o palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pavyzdžiui, Vokietija, skirtumai dar labiau išauga, tendencijos yra teigiamos. Lietuvos ūkiai savo našumą kasmet didina.

Derlingumo rodikliai rodo, kad grūdų (matuojant 100 kg iš vieno hektaro) derlingumas 2010–2015 metų laikotarpiu išaugo 1,6 karto. Per tą patį laikotarpį bendras grūdų derlius išaugo 2,3 karto ir 2015 m. siekė 6,5 mln. tonų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau pažiūrėjus į ariamos žemės plotus, lyginamuoju penkerių metų laikotarpiu Lietuvoje jie padidėjo nežymiai – 2 proc. (pasėlių – 4 proc.). Vadinasi, geresnių veiklos rezultatų ūkiai pasiekia ne didindami žemės plotus, bet kitaip optimizuodami savo veiklą. Pirmiausia – investuodami į modernias technologijas, našesnę techniką.

Investicijos į techniką perkops 300 mln. eurų ribą

Nesunku prognozuoti, kad ir artimiausioje ateityje Lietuvoje toliau dominuos augalininkystės, ypač grūdų, ūkiai. Tokie struktūriniai šalies žemės ūkio pokyčiai turės teigiamos įtakos ir kitiems veiklos Komentaras žiniasklaidai sektoriams. Pavyzdžiui, jau dabar matyti, kad Lietuvoje sparčiai auga šiuolaikinės žemės ūkio technikos, ypač stambios savaeigės – traktorių, kombainų – poreikis. Skaičiuojama, kad metinė Lietuvos žemės ūkio technikos pardavimų rinka šiuo metu sudaro maždaug 300 mln. eurų. Investicijos į modernią techniką tik didės, nes konkurencija žemės ūkyje vis labiau stiprėja.

REKLAMA

Reiktų pastebėti, kad artimoje ateityje turėtų daugėti ir ilgalaikių žemės ūkio sektoriaus investicijų. Pavyzdžiui, matydami klimato pokyčius ir siekdami mažinti nepalankių orų keliamas verslo rizikas, ūkininkai bus linkę labiau investuoti į grūdų saugyklas. Tai rodo ir šių metų pavyzdys, kuomet dalis ūkininkų dėl nepalankių orų nespėjo laiku nuimti derliaus ir buvo priversti realizuoti žemesnės kokybės produkciją. Tai taip pat lėmė, kad Lietuvoje pristigo elevatorių pajėgumų.

Be to, įvertinus tai, kad didžiąją dalį užauginamų grūdų vis dar eksportuojame (EUROTSAT duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje yra ketvirta pagal grūdų eksportą), artimiausiais metais augs logistikos ir uostų krovos paslaugų poreikis. Augalininkystės stiprėjimas šalyje yra geras ženklas ir tokiems sektoriams kaip trąšų gamyba.

REKLAMA

Be abejonės, nereikėtų pamiršti ir gyvulininkystės ūkių. Nors šiuo metu jų plėtra yra tam tikrame sąstingyje, vis tik sėkmingai veikiantys stambūs ūkiai mato palankių veiklos perspektyvų, ypač susijusių su produkcijos eksportu. Todėl ateityje Lietuvoje gali toliau didėti mėsinių galvijų, avių bandos, o tai, be abejonės, taip pat turės teigiamą efektą ekonomikai.

Komentarą parengė - Aurelijus Rimkus, „Orion Securities“ verslo klientų padalinio vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų