REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Investicijų pritraukimas į Lietuvą – vienas svarbiausių veiksnių nulemiantis ir atlyginimus kiekvienam gyventojui. Kuo daugiau didelių, sėkmingų verslų, tuo didesnė konkurencija ir galimybė žmonėms dirbti norimą darbą su didžiuliu atlygiu. Tačiau ne visi regionai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas investuotojams.

Investicijų pritraukimas į Lietuvą – vienas svarbiausių veiksnių nulemiantis ir atlyginimus kiekvienam gyventojui. Kuo daugiau didelių, sėkmingų verslų, tuo didesnė konkurencija ir galimybė žmonėms dirbti norimą darbą su didžiuliu atlygiu. Tačiau ne visi regionai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas investuotojams.

REKLAMA

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė ir paskelbtas savivaldybių indeksas atskleidžia, kur palankiausios sąlygas ateiti investuotojams. Tiek vietiniams, tiek iš užsienio.

Atrenkant geriausias investuotojui savivaldybes buvo vertinamas ekonominis aktyvumas – dabartinių investicijų kiekis tenkantis vienam gyventojui, veikiančių ūkio objektų skaičius, išduotų statybos leidimų bei verslo liudijimų skaičius ir pa. Taip pat vertintas internetinės svetainės pritaikymas investuotojams ir Konkurencijos įstatymo nepažeidimas. Geriau vertinamos buvo tos savivaldybės, kurios nustatė žemus mokesčių tarifus. Pasak LLRI, tai padeda pritraukti investicijas, skatina žmones imtis verslo.

Didžiųjų savivaldybių trejetuko pirmąją vietą užima Vilnius, už jo atsiduria Šiaulių m. ir Klaipėdos m. savivaldybės. Tačiau žvelgiant į atskirus rodiklius, situacija pasikeičia. Pagal jau pritrauktas investicijas ir plėtras rikiuojasi Vilniaus m., Kauno m. ir Klaipėdos m. savivaldybės. Tačiau itin maži NT mokesčiai Šiaulių mieste, šią savivaldybę ne tik pakėlė į antrą vietą bendrame investuotojams reitinge, bet ir į pirmą pagal mokesčių sritį. Po Šiaulių – Alytaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės.

REKLAMA
REKLAMA

Geriausiųjų investuotojui dešimtukas tarp mažųjų savivaldybių yra – Kauno r. , Klaipėdos r., Vilniaus r., Palangos m., Neringos, Panevėžio r., Birštono, Rokiškio r., Tauragės r., Druskininkų savivaldybės. Prasčiausiai įvertintos – Švenčionių r., Joniškio r., Pakruojo r., Ignalinos r., Pagėgių, Vilkaviškio r., Pasvalio r., Šakių r., Jurbarko r., Šalčininkų r., Radviliškio r. savivaldybės.

REKLAMA

Daugiausia investicijų, verslo liudijimų, statybos leidimų įvertinus 2015 metų duomenis gavo Klaipėdos r., Neringos, Kauno r., Palangos m., Vilniaus r., Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Šiaulių r., Kėdainių r. savivaldybės.

Klaipėdos r. šioje srityje įvertintas 100 balų. LLRI duomenimis, materialinės investicijos šioje savivaldybėje buvo vienos didžiausių – 3927 Eur/gyv., tiesioginės užsienio investicijos –4566 Eur/gyv. Be to, Klaipėdos r. savivaldybė buvo viena iš nedaugelio, kurioje 2015 m. grynoji migracija buvo teigiama. Dėl verslo aktyvumo kuriamos naujos darbo vietos, dėl to ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių buvo apskritai mažiausia iš mažųjų savivaldybių – 10,4 proc. (lyginant su vidurkiu 31 proc.), apibendrina LLRI.

REKLAMA
REKLAMA

Mokesčiais investicijas savo kraštuose labiausiai skatina Molėtų r., Šilutės r., Panevėžio r., Kalvarijos, Rokiškio r., Skuodo r., Kauno r., Vilniaus r., Tauragės r. savivaldybės. 100 balų šioje srityje atiteko Molėtams – nekilnojamam turtui taikomas mažiausias tarifas iš vertintų savivaldybių, papildomai neapmokestinamas nenaudojamas NT ar nenaudojamos žemės.

Rūta Skyrienė: kiekviena savivaldybė turi šansų pritraukti investicijas, reikia tik susidomėjimo

„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad kuo mažesnius NT mokesčius nustato savivaldybė, tuo labiau tai rodo jos suinteresuotumą, kad tas turtas būtų naudojamas ekonominei veiklai, nes daugiausia mokama už komercinę paskirtį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Fiskaline prasme šitas mokestis savivaldybei daug įplaukų neduoda. Bet paskatinti kažkokį verslą, kuris kitais kanalais suneša mokesčių ir per paskirstymą savivaldybė gauna pinigų, manau, logiška. Tad ta savivaldybė, kuri galvoja kaip taikyti kuo mažesnį NT turtui, tuo labiau rūpinasi tuo, kad pas juos vystytųsi verslas“, – sako R. Skyrienė.

Tačiau iš reitingų matyti, kad vien mažų NT mokesčių turėti nepakanka. Savivaldybėms reikia imtis daugiau veiksmų, norint pritraukti investuotojus.

„Reikia galvoti apie leidimų išdavimo tvarkas, paspartinimus. Siekti vieno langelio principo. Visada sakau, pasižiūrėkime į savivaldybių puslapius ir pamatysime, kaip rūpi joms verslas. Nes iš tikrųjų verslui jokios informacijos puslapiuose praktiškai nėra. Nebent, kiek kainuoja verslo liudijimas ar dar kažkas tokio“, – teigia investicijų ekspertė.

REKLAMA

Kai kurių rajoninių savivaldybių šoktelėjimą reitinge lemia vieno didesnio investuotojo atėjimas. Rajone jis gali pakeisti daug, nes iš karti padidėja tenkančių investicijų skaičius vienam gyventojui. Didelis verslo liudijimų skaičius rodo ir pačių ten gyvenančių žmonių verslumą, kiek jie patys linkę daryti savo verslą, kad ir nedidelį.

R. Skyrienė pabrėžia, kad atlyginimai iš karto auga ten, kur didesnės investicijos. Ir tai lemia nebūtinai investicijos atplaukusios iš užsienio. Visgi patys regionai nėra suinteresuoti didelių investicijų pritraukimu.

„Yra Lietuvos įmonių, kurios plečiasi, statosi gamyklas ir pan. Manau, kad pačios savivaldybės neturi tikslo jų pas save pritraukti. Nei jie gali būti turistiniais traukos centrais, o jei nėra noro ir žinių, kaip tas investicijas pritraukti, tai jų ir nėra. Galbūt yra ir kita problema. Gali būti, kad iš tų rajonų didelė emigracija ir jie neturi pasiūlyti, kas galėtų dirbti pas juos.

REKLAMA

Tačiau kiek esu susidūrusi, dauguma rajonų neįvertina investicijų naudos. Dauguma rajonų tarybų, vietos verslininkai ir politikai, investuotojai nėra suinteresuoti, kad ateitų investicijos, kad atsirastų konkurentų dėl darbo jėgos. Taip gyventojai lieka su nedideliais atlyginimais, nėra didelės konkurencijos ir net neturi pas ką kitą išeiti. Manau, kad žmonės turi bausti per rinkimus. Žiūrėti, kas kuo rūpinasi“, – įvertina R. Skyrienė.

„Investuotojų“ forumo vadovės nuomone, patys rajonai turėtų būti suinteresuoti investicijų pritraukimu – jie turi žinoti, kokias lėšas galėtų panaudoti pagerindami infrastruktūrą vienam ar kitam investuotojui, kokius sklypus ar pastatus turi, kurie galbūt pigs. R. Skyrienė pasakoja, kad yra buvę atvejų, kai regione įsikūrė gamintojai, nes idealiai tiko patalpos, kurias savivaldybė jiems pasiūlė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Regionai turi būti aktyvūs, siekti supaprastinti visas procedūras. Šalčininkuose man pasakojo, kad patys vaikšto ir surenka parašus investuotojui. Yra įsipareigojimas, kad investuotojai gaus deramą paramą, dėmesį ir toje savivaldybėje įsikurs. Jei savivaldybė neturi pakankamai darbo jėgos, gali žiūrėti aplinkui, apgalvoti, kaip tuos žmones, jei vienas ar kitas investuotojas sugalvotų investuoti, atvežti. Galbūt galėtų teikti transporto finansavimą“, – sako pašnekovė.

Kokiomis paskatomis galima pasinaudoti yra numačiusi investuotojus vienijanti asociacija „Investuok Lietuvoje“. Jie taip pat turi tam tikrą biudžetą, gali suteikti savivaldybėms informacijos su kuo derasi ir kokius verslus įmanoma pritraukti. R. Skyrienė išskiria, kad svarbiausia Lietuvoje palaikyti komunikaciją tarp organizacijų, savivaldybių ir investuotojų.

Žemiau lentelėse pateikiamas LLRI apskaičiuotas savivaldybių indeksas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų