Tai bus pirmoji JK teismo nutartis, susijusi su „Brexit“.
Britanijos teismuose vykstant virtinei kitų procesų dėl „Brexit“, šalies politikai ir finansų rinkos nekantriai laukia pirmosios nutarties šiuo klausimu.
Advokatas Ciaranas O’Hare’as, atstovaujantis Šiaurės Airijos konflikto aukų teisių aktyvistui Raymondui McCordui, kuris yra vienas iš grupės asmenų, inicijavusių šį teismo procesą, pranešė, kad teisėjas verdiktą paskelbs penktadienį 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku.
Anksčiau šį mėnesį buvo surengti trys teismo posėdžiai.
„Mums malonu dėl tokio spartaus proceso. Laikas čia, suprantama, yra esminis dalykas“, – sakė C.O’Hare’as.
Pasak advokato, šis teisinis mūšis panašus į „Dovydo ir Galijoto kovą“, kuri penktadienį nesibaigs, kad ir kokia bus teismo nutartis.
„Abi pusės tikriausiai yra pasirengusios pateikti apeliacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, tačiau teismo Belfaste nutartis yra svarbi, nes į ją turės būti atsižvelgiama“, – sakė advokatas.
Aktyvistai tvirtina, kad „Brexit“ negali būti primestas Šiaurės Airijai dėl 1998-ųjų Didžiojo penktadienio susitarimo – tarptautinės sutarties, kurioje dalyvauja kaimyninė Airijos Respublika ir kuri suteikia Šiaurės Airijos gyventojams būsimų konstitucinių pakeitimų kontrolę.
„Istorinis kontekstas šiuo atveju yra nepaprastai svarbus: mes manome, kad Didžiojo penktadienio susitarimas suteikia mums veto teisę“, – sakė C.O’Hare’as.
Birželio 24 dieną vykusiame referendume dėl tolesnės JK narystės Europos Sąjungoje 56 proc. Šiaurės Airijos rinkėjų pasisakė prieš „Brexit“, o visa Didžioji Britanija nubalsavo už pasitraukimą.
R.McCordas į teismą kreipėsi kartu su grupe skirtingoms partijoms priklausančių politikų ir bendruomenės aktyvistų. Jie tvirtina, kad netekus finansavimo iš ES fondų, gali nukentėti Šiaurės Airijos taikos procesas, kurio pamatas yra Didžiojo penktadienio susitarimas.
„ES įsipareigojo teikti finansavimą bent iki 2020 metų, o britų vyriausybė nedavė jokių pažadų toliau finansuoti projektus, skirtus sutelkti abi bendruomenes“, – sakė R.McCordas naujienų agentūrai AFP per ankstesnį teismo posėdį.
Pagal ES programą,skirtą skatinti taiką ir susitaikymą Šiaurės Airijoje, ši provincija iki 2020 metų turėtų gauti iš viso 229 mln. eurų įgyvendinti iniciatyvas, padedančias tiesti tiltus tarp probritiškų protestantų ir airių nacionalistų bendruomenių.
