Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.
Pernai lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi. Tačiau Vyriausybė nusprendė nesikreipti į Europos Komisiją. Ūkio ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio srityse atlikto tyrimo rezultatus. Nenustatyta, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema darytų neigiamą poveikį ūkio sektoriams bei turėtų neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant ES direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.
