Sito Alonso pabijojo, kad jaudulys ir emocijos neleis T. Sedekerskiui gerai pasirodyti prieš minią tautiečių. Baskų strategas po rungtynių sakė, kad buvo minčių apie lietuvio pasirodymą aikštėje pirmoje rungtynių pusėje.
- Koks įspūdis, į Kauną atvykus kaip žaidėjui?
- Įspūdžiai geri, buvo gražios rungtynės, daug žmonių susirinko. Norėjosi laimėti prieš „Žalgirį“, bet nepavyko. Nieko, toliau dirbsime ir atsigriebsime, kai jie atvažiuos pas mus į Vitoriją.
- Ar nustebai, kai visa arena užgiedojo Lietuvos himną?
- Žinojau, kad taip yra daroma. Tai yra tikrai labai gražu, jausmas – malonus.
- Kada tikiesi būti vienu pagrindinių komandos žaidėjų?
- Manau, kad viskas priklausys nuo manęs. Tikrai labai stengiuosi, kiekvieną dieną treniruotėse bandau įrodyti treneriui, kad esu vertas žaisti. Visgi treneris – naujas, jam reikia mane pažinti, bet manau, kad po truputį ateis ir daugiau minučių, tačiau ir dabar per daug nestresuoju. Man dar tik 18-ka metų, tad esu ramus.
- Ar pačiam nėra keista, kad esi vos 18-kos ir žaidi Eurolygos komandoje ne Lietuvoje, o Ispanijoje?
- Na, taip išėjo. Išvažiavau į Ispanija, kai man buvo 15-ka, praėjo trys metai. Dabar esu pagrindinėje komandoje, o tai parodo, kad buvo priimtas geras sprendimas išvykti.
- Treneris minėjo, kad buvo minčių tave išleisti į aikštę pirmoje rungtynių pusėje, tačiau galvojo, kad gali nesusitvarkyti su įtampa. Kaip pačiam jautėsi, būtų kojos drebėję?
- Na, dėl to ir esu krepšininkas, norisi pasirodyti aikštelėje. Tačiau normalu, kad treneris pabijojo. Vis tiek žinojo, kad ir tėvai yra, daug žmonių, spaudos. Galbūt manęs treneris dar taip gerai nepažįsta, manė, kad būtų per daug spaudimo. Jauduliukas buvo, tačiau problemų nebūtų buvę.
