Lietuva ir Lenkija netrukus turėtų pradėti derybas dėl vieno svarbiausių dešimtmečio energetikos projektų - Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa. Be to, šalys jau padėjo įgyvendinti daugiau nei 500 mln. eurų vertės bendrą dujotiekio projektą (GIPL), kuris, kaip paaiškėjo šį mėnesį, dėl trasos keitimo Lenkijoje vėluos 2,5 metų. Tai sukėlė nemažų problemų bendrovei „Amber Grid“ , kuri turės nutraukti jau pradėtus didelius konkursus, be to, neatmetama, kad Lenkija sieks sau finansinės naudos, šalims iš naujo dalijantis pinigus.
Lietuvos energetikos ministro teigimu, „Orlen“ tarifų ir sinchronizavimo bei GIPL klausimai nėra tiesiogiai susiję, tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad nuo „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ derybų dėl pervežimo tarifų baigties priklausys abiejų energetikos projektų sėkmė. Lenkijoje šios derybos yra laikomos tokiomis pat svarbiomis, kaip ir dujų jungties projektas arba antroji „LitPol Link“ jungtis, būtina Baltijos šalių energetinių sistemų sinchronizavimui su Europa.
Didelį Lenkijos susirūpinimą „Orlen Lietuvos“ tarifais rodo ir liepos viduryje įvykęs „Orlen“ ir Lenkijos vyriausybės atstovų susitikimas su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Jame dalyvavo ir Lenkijos vyriausybės įgaliotinis energetikos infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis, kuris neoficialiai įvardijamas kaip vienas svarbiausių asmenų, be kurio pritarimo nepradedami jokie energetikos projektai.
Vis dėl to kai kurie ekspertai teigia, kad „Orlen Lietuvos“ ir „Lietuvos geležinkelių“ ginčai viešojoje erdvėje yra normalus derybų procesas, neturintis įtakos bendriems energetikos projektams.
Neoficialiomis BNS žiniomis, „Orlen Lietuva“ iš geležinkelių iki 2024 metų, kai baigsis dabartinė sutartis dėl pervežimo ir kitų paslaugų tarifų, norėtų gauti daugiau nei 200 mln. eurų vertės nuolaidų.
Lenkijoje „Orlen“ klausimas - labai svarbus
Lenkijos Jogailos instituto analitikas, portalo biznesalert.pl redaktorius Wojciechas Jakobikas (Voicechas Jakubikas) atkreipia dėmesį, kad „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ klausimas pasiekė politinį lygį šių metų liepą, kai Vilniuje lankėsi Lenkijos vyriausybės atstovai ir „Orlen“ vadovai.
„Varšuva mato „Orlen“ interesus Lietuvoje kaip tokius pat svarbius kaip GIPL ir „LitPol Link 2“ projektus. „Orlen Lietuva“ mano, kad nėra traktuojama vienodai ir nenori mokėti daugiau nei kiti „Lietuvos geležinkelių“ klientai. Diskusijos šia tema buvo perkeltos į politinį lygį Lenkijos delegacijos vizito šių metų liepą Vilniuje metu“, - BNS teigė W.Jakobikas.
Jo teigimu, „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ derybos pritraukia dėmesį Lenkijoje ir gadina Lietuvos įvaizdį, mat lenkai Lietuvos elgesį su „Orlen Lietuva“ laiko nesąžiningu. W.Jakobiko teigimu, tai tampa neigiamo įspūdžio apie bendrus valstybių projektus priežastimi.
„Tai taip pat yra pretekstas nacionalistams kritikuoti mūsų Lietuvos partnerį ir tokiu būdu kenkia Lenkijos politikai ginti bendrus interesus“, - aiškino W.Jakobikas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad elektros tinklų sinchronizavimas ir antra elektros jungtis su Lietuva Lenkijoje yra vertinama ir per kitą prizmę - įgyvendinus projektus, nebūtų galima sustabdyti pigios elektros iš Skandinavijos srauto.
Lenkijos advokatų kontoros „Energy Lawyers & Consultant“ patarėjas Robertas Zajdleris dienraščiui „Rzeczpospolita“ teigė neatmetantis, jog GIPL projektas vėluoti gali ir dėl to, kad Lenkija, nors ir gavusi didelę europinę paramą, nesuinteresuota sujungti dujų tinklų su Lietuva, kuri yra maža rinka.
Lenkija, kuri taip pat įgyvendina dujotiekio su Čekija plėtros projektą, anksčiau buvo paskelbusi apie ketinimus trejiems metams jį atidėti. Kaip skelbia portalas Euractiv.com, Lenkija siekė sustabdyti projektą dėl „Gazprom“ planų statyti dujotiekį „Nord Stream 2“ - esą įgyvendinus šį projektą bei praplėtus Čekijos dujotiekį, Lenkija būtų užtvindyta pigiomis rusiškomis dujomis, o tai kenktų jos Svinouščės SGD terminalui bei planams tiesti dujotiekį į Norvegiją.
Euractiv.com žiniomis, šalys Krynicos ekonomikos forume sutarė tęsti dujotiekio į Čekiją projektą.
R.Švedas: vyksta normalus derybų procesas
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius, energetikos ekspertas Romas Švedas teigia, kad viešojoje erdvėje išsiskiriančios „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ nuomonės yra normalus derybų procesas. Toks nuomonių susikirtimas, pasak R.Švedo, nekenkia Lietuvos ir Lenkijos deryboms dėl energetikos projektų.
„Aš vertinčiau tą nuolatinį geležinkelių ir „Orlen“ pasišpilkavimą kaip derybų procesą, kuris yra normalus ir net žinutės į viešumą yra naudojamos kaip derybų proceso dalis. Jokiu būdu nedramatizuočiau to su bendrais Lietuvos-Lenkijos santykiais ir infrastruktūros plėtra“, - BNS sakė R.Švedas. Jo teigimu, santykiai su Lenkija yra dramatizuojami, nors iš tikro jie yra geri. R.Švedas pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija šiuo metu jau turi bendras kelių ir geležinkelių jungtis, bendrą elektros liniją, taip pat sutarta dėl dujų jungties įgyvendinimo.
„Iš vienos pusės reiškiame kritinius komentarus Lenkijai dėl mikro dalykų. Aš sakyčiau, kad mūsų santykiai su strategine partnere Lenkija makro lygiu yra geri ir labai geri. Tai, kad mikro lygiu įvyksta diskusijos, tai yra derybos ir derybos be diskusijų nėra įmanomos. To nereikia dramatizuoti, derybų procese visada reikia pasiderėti“, - teigė jis.
R.Švedas atkreipė dėmesį, kad bendri projektai yra svarbesni Lietuvai, o Lenkijos dėmesys yra nukreiptas į pietus, pasienį su Vokietija. Tačiau net ir tokiu atveju šalims pavyksta įgyvendinti bendrus projektus.
K.Daukšys: GIPL vėlinimas gali būti politinis Lenkijos sprendimas
Seimo energetikos komisijos narys, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys svarsto, kad „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ derybos nėra pagrindinė problema. Anot jo, dar daug klausimų dėl sinchronizavimo yra neatsakyti, tad būtent todėl sunku susitarti.
„Orlen“ čia yra tik viena iš dalių. Jeigu išsprendę „Orlen“ klausimą, galėtume iškart pajudėti ir kitų trūkumų čia nebūtų, tai tada galėtum vienaip spręsti, bet manau, kad yra ir kitų dalykų, dėl kurių nesutariama“, - BNS teigė K.Daukšys.
„Linijos statymas yra pinigų išleidimas, po to pinigų išleidimas yra ją išlaikant. Jeigu linija apkrauta, yra judėjimas - tai viena, o jeigu ta linija neaiški, neveikia, tai kita. Kiti dalykai - kaip atrodys švediškos elektros pervežimas“, - pridūrė jis.
Vis dėlto K.Daukšys neatmetė galimybės, kad GIPL vėlinimas, prisidengiant trasos keitimu, gali būti politinis Lenkijos sprendimas.
„Energetika ir politika taip artimai susiję. Jeigu reikia surasti priežastį, visą laiką atsiras. Jeigu mes atsimename „Družbos“ naftotiekį, jis staigiai per naktį „sugedo“. Ir jį reikėjo smarkiai remontuoti, dėl to buvo uždarytas ir dabar yra niekam nereikalingas. Tai lygiai taip pat gali būti čia. (...) Gali būti ir techninių dalykų, nes čia didelis projektas“, - teigė K.Daukšys.
Energetikos ministras „Orlen“ ir energetikos projektų stengiasi nesieti
Energetikos ministras Rokas Masiulis BNS teigia tiesiogiai nesiejantis „Orlen“ derybų su „Lietuvos geležinkeliais“ ir Lietuvos derybų su Lenkija dėl sinchronizavimo.
„Tiesioginio ryšio nėra, tai visiškai atskiri klausimai, tik bendras tonas, nes „Orlen“ ir naftos klausimai yra toje pačioje ministerijoje kaip ir visi kiti klausimai, tuo tarpu pas mus yra išskirta“, - BNS sakė R.Masiulis.
„Klausimai tikrai, sakyčiau, nesusiję ir neturėtų turėti viens kitam įtakos“, - pridūrė jis.
Tačiau anksčiau jis pripažino, kad Lenkijos energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis (Kšištofas Tchuževskis) susitikime Krynicoje daugiausiai akcentuotavo „Orlen“ klausimą. Dar kiek anksčiau energetikos viceministras Aleksandras Spruogis BNS teigė, kad dviejų šalių energetikos darbo grupių susitikime liepą pirmiausiai iškeltas „Orlen“ klausimas.
Tai, kad susitarus dėl „Orlen“ tarifų, būtų lengviau susitarti dėl energetikos projektų, yra pripažinęs ir premjeras A.Butkevičius.
Lenkija neseniai pranešė, kad dėl dujotiekio trasos jos teritorijoje keitimo 2,5 metų užsitęs bendras dujotiekio projektas. R.Masiulis tikino čia neįžvelgiąs politinio spaudimo poteksčių.
„Tai grynai Lenkijos pusėje techniniai klausimai, aš atmetu tai (kad tai susiję su „Orlen“ - BNS), tikrai nėra susiję. Tai yra grynai techninės priežastys“, - tikino ministras.
Derybos su „Orlen“ daro įtakos energetikos projektams - R.Sinkevičius
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pripažino, kad jis yra gavęs Lietuvos energetikos ministerijos užuominų, jog reikėtų paskubinti derybas tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“, kurios, jo nuomone, daro įtakos energetikos projektams.
„Tokių užuominų yra buvę“, - BNS pirmadienį sakė R.Sinkevičius.
„Aš manau, kad jos (derybos - BNS) reflektuoja tam tikra prasme ir kitus kompleksinius klausimus“, - pridūrė jis, paklaustas, ar „Orlen“ ir geležinkelių derybos daro įtakos ir strateginiams energetikos projektams.
Susisiekimo ministras sakė, kad nesutarimai kyla dėl nuolaidų „Orlen Lietuvai“ dydžio,
„Problema yra piniguose, vieni nori, kad pigiau būtų paslaugos, kiti nori, kad pelningai būtų. (...) Buvo minimalus nuomonių išsiskyrimas - 41 mln. eurų (šių metų pavasarį - BNS) iki 2024 metų. Maksimalus išsiskyrimas yra fantastiškas - virš 200 mln. eurų“, - teigė R.Sinkevičius.
Iniciatyvos turėtų imtis premjeras - politologai
TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas neatmeta galimybės, kad premjeras A.Butkevičius prieš rinkimus tiesiog tempia laiką ir nesiekia sprendimų dėl „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ derybų.
„Gali būti, kad laukiama, kol įvyks rinkimai ir palikti šį klausimą kitai valdančiai daugumai“, - BNS sakė R.Vilpišauskas.
Jo nuomone, Vyriausybei taip pat trūksta aiškios pozicijos dėl derybų: „Man atrodo, kad trūksta aiškios galutinės pozicijos - kiek patys geležinkeliai nenori susitarti, kiek čia yra pačios Vyriausybės neryžtingumas, neapsisprendimas, nes atrodo, kad tiesiog delsiama“.
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto mano, kad siekiant išspręsti ginčą tarp įmonių, pirmiausiai to turėtų imtis Vyriausybės vadovas.
„Čia premjeras turėtų imtis iniciatyvos, imti jautį už ragų“, - BNS sakė A.Pukšto.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lenkija, derėdamasi dėl energetikos projektų, gali Lietuvą spausti ne tik dėl „Orlen Lietuvos“ tarifų, bet ir tautinių mažumų klausimais, o Lietuva , anot jo, labiau suinteresuota sėkmingomis derybomis.
„Kartais tas paketas yra net dar platesnis ir išplečiamas net iki tautinių mažumų klausimo. Mano galva, pagrindinė priežastis, kad Lenkija šioje vietoje turi daugiau galios, ir visos jungtys, ką vadiname energetiniu saugumu, Lietuva čia turi daugiau intereso“, - svarstė A.Pukšto.
Premjeras nenori, kad „Lietuvos geležinkeliai“ patirtų nuostolių
Premjeras Algirdas Butkevičius BNS praėjusią savaitę sakė, kad Vyriausybė nesutiks su nepagrįstais „Orlen“ reikalavimais, jeigu tai lems nuostolingą geležinkelių veiklą - anot jo, tai būtų nusikaltimas. Anksčiau premjeras yra pripažinęs, kad bendrovėms susiderėjus, Lietuvai būtų paprasčiau kalbėtis su Lenkija apie energetikos projektus.
„Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis BNS anksčiau teigė, kad dėl „Orlen“ ir geležinkelių derybų gali strigti derybos dėl elektros sistemų sinchronizavimo.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas BNS anksčiau pareiškė, kad su „Orlen Lietuva“ paprašė dešimčių milijonų eurų vertės nuolaidų - jų suma, palyginti su pavasariu, esą padidėjo 3-4 kartus. Jis teigė manantis, kad tokia galėtų būti Lietuvos „kaina“ už Lenkijos poziciją netrukdyti strateginiams energetikos projektams, pirmiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.
„Orlen Lietuva“ neigė kelianti papildomus reikalavimus derybose dėl tarifų su jos krovinius pervežančiais „Lietuvos geležinkeliais“ ir tikino, kad tiesiog siekia mokėti ne daugiau nei kiti geležinkelių klientai.
Baltijos šalys yra sutarusios iki 2025 metų atsijungti nuo BRELL elektros žiedo, o EK jungtinis tyrimų centras šiuo metu analizuoja, ar sinchronizuotis su Vakarų Europa būtų galima per Lenkiją, ar per Suomiją. Ekspertų vertinimu, pigesnis ir realesnis variantas būtų per Lenkiją, su kuria |Lietuvą jau jungia pirmoji 500 megavatų galios „Litpol Link“ linija.
Lenkija neseniai pareiškė ketinanti dėl aplinkosaugos reikalavimų keisti dujotiekio į Lietuvą trasą ir ją tiesti iki kitos kompresorių stoties Holovčyce, netoli Baltarusijos sienos - pastaroji nuo Rembelščyznos, iki kurios buvo planuota ankstesnė trasa, nutolusi apie 150 kilometrų ir yra arčiau Lietuvos. Dėl to projektas vėluos 2,5 metų iki 2021-ųjų pabaigos.
„Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ nesutaria dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Bendrovių santykiai pašlijo 2014 metais dėl Vyriausybės sprendimo pakeisti mokesčio už infrastruktūrą skaičiavimą - jis padidėjo pavojingiems kroviniams, tarp jų ir naftos produktams.
Anot geležinkelių, „Orlen Lietuva“ nuo 2014 metų pradžios vienašališkai moka mažiau nei pateikiama sąskaitose. Savo ruožtu „Orlen Lietuva“ tvirtina, kad geležinkeliai neteisingai skaičiuoja paslaugų kainas, priskaičiuodami papildomus mokesčius. „Lietuvos geležinkeliai“ dėl to pateikė ieškinių teismams, o „Orlen Lietuva“ - arbitražui.
Autorius: Artūras Ketlerius
