Vaikų namuose augantys vaikai turi taurių svajonių, o užaugę dirba kilnius darbus. Taip jau susiklostė Algimanto likimas, jog teko nuo pat vaikystės iki brandos augti vaikų namuose. Gyveno Šiaulių logopedinėje mokykloje ir tuo labai didžiuojasi.
Taip, visada jam trūko mamos meilės ir tėvo paramos, kurio niekad nematė. Tačiau žinojo, kad tėvelis buvo žymus mokytojas, jis taip pat svajojo tapti mokytoju. Matė gražų pavyzdį auklėtojų ir mokytojų vaikų namuose, jos jiems atstojo tėvus. Algimanto auklėtoja žino visas jo paslaptis, tarytum kaip mama, gal net artimesnė, kiti mamoms tiek nepasiguodžia.
Užaugęs norėjo būti mokytoju ir rodyti pavyzdį vaikų namų auklėtiniams, nes ten ypač trūksta vyriškių. Tačiau likimas vėl jam suteikė išmėginimą – neįgalumas. Todėl jis negalėjo pasiekti savo svajonės dirbti mokytoju vaikų namuose.
Jis - užsispyręs žmogus ir troško padėti nuskriaustiems vaikams, juk žinojo, kaip jiems ten sunku. Įsteigė labdaros ir paramos fondą VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“. Drauge su savanorių komanda padeda sunkiai finansiškai besiverčiančioms šeimoms, neįgaliesiems, senjorams bei įvairioms pagalbos prašančioms institucijoms.
Rugsėjo pirmąją Algimantas aplankė Šiaulių logopedinę mokyklą, kartu su rėmėju pagalba šventę padarė linksmesnę. Įteikė Garbės statulėlę direktorei Rūtai Lanauskienei ir auklėtojai Janinai Balsevičienei kaip pasiaukojimo, kantrybės ir kilnumo simbolį.
