REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainos generalinė prokuratūra paviešino telefoninius pokalbius, kuriuose, anot ukrainiečių, kalba Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Glazjevas ir NVS šalių instituto direktorius Konstantinas Zatulinas. Vyrai kalbasi apie pasirengimą Krymo referendumui ir aptaria „Novorosiją“.

Ukrainos generalinė prokuratūra paviešino telefoninius pokalbius, kuriuose, anot ukrainiečių, kalba Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Glazjevas ir NVS šalių instituto direktorius Konstantinas Zatulinas. Vyrai kalbasi apie pasirengimą Krymo referendumui ir aptaria „Novorosiją“.

REKLAMA

Tradiciškai „YouTube“ paviešintuose pokalbiuose yra aptariamas tolimesnis Krymo ir „Novorosijos projekto“ likimas. Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pareiškė, kad buvo atlikta lingvistinė ekspertizė, kuri nustatė, kad įrašo balsai iš tiesų priklauso minėtiems vyrams.

Beje, šie to ir neneigia. K. Zatulinas pripažino, kad tai yra jo balsas, tačiau „sufabrikuotame kontekste“, o S. Glazjevas apskritai atsisakė komentuoti „nacistinių nusikaltėlių kliedesius“. Tiesa aršius komentarus jis rbc.ru žurnalistams neskubėjo duoti, pirmadienį sulaukęs skambučio jis paprašė duoti jam dieną laiko ir šį komentarą pateikė tik praėjus parai po užklausos.

Garso įrašo pradžioje matyti ukrainiečių perspėjimas, kad šios šalies prokuratūra „gavo Rusijos valdžios atstovų dalyvavimo kėsinantis į Ukrainos teritorinį vientisumą įrodymus“.

REKLAMA
REKLAMA

Maža to, S. Glazjevas Ukrainoje yra vadinamas „pagrindinių nusikaltimų organizavimo kaltininku“.

Pokalbiuose kalbama apie neramumų organizavimą

Pačiame įraše pateikiamas vienas iš 2014-ųjų vasario 27-ąją vykusių pokalbių: „Ten, reiškia, pradėjo formuoti naują vykdomąją valdžią, sprendžiant iš Aksionovo (Krymo statytinis Sergejus Aksionovas) pranešimų – kažkokia koordinacinė taryba. Reikia, kad mūsų „Kmyriko“ nepamirštų visiškai žmonės, kurie lauke, nes Aksionovu nepasitikima ir gali išsivaikščioti,“ – pasakojo įraše S. Glazjevas. „Reikia, kad vyrukai, kurie gatvėse, į tą vykdomąją valdžią savo atstovus deleguotų,“ – pridūrė jis. K. Zatulinas, atsako jam, kad „pasistengs įsikišti į šį procesą“.

REKLAMA

2014-ųjų kovo 6-osios pokalbyje, kuriame tariamai dalyvavo S. Glazjevas ir dabartinis Krymo vadas S. Aksionovas, aptariama „Krymo referendumo organizacija“. S. Glazjevas tvirtina, kad klausimai dėl referendumo yra „nevykusiai suformuluoti“, nes „daugelis vien dėl „Ukrainos sudėtyje“ žodžių nebalsuos“. Į tai S. Aksionovas jam atsako: „Mes ir nelaukiam, kad už Ukrainą balsuos“. „Paprasčiausiai ten mūsų kolegos dirba, išsilaipino penkios grupės, jūsų tėvynainių, iš įvairių organizacijų, kurie atvežę taip pat ir jau paruoštą medžiagą, suderintą kaip ir su Valstybės Dūma,“ – aiškino S. Aksionovas.

REKLAMA
REKLAMA

2014-ųjų vasario 28 dienos pokalbis vyksta ir vėl tarp S. Glazjevo ir K. Zatulino. Jame, anot Ukrainos pareigūnų, aptariamos „masinių teisės aktų pažeidimų ir sričių administracijų pastatų užėmimo Odesos bei Charkovo regionuose finansavimas“.

„Noriu pasakyti kitiems regionams: mes finansavome Charkovą, finansavome Odesą <...> Na, ten nedidelės sumos: 2 tūkst., 3 tūkst. Aš va keturias paraiškas turiu, Čalymo pasirašytas už 50 tūkst. grivinų,“ – pasakoja K. Zatulinas.

Nurodymas užgrobti valdžios objektus

2014-ųjų kovo 1 dienos pokalbyje S. Glazjevas duoda nurodymus vyrui vardu Anatolijus Petrovičius „organizuoti masinius neramumus ir valdžios objektų užgrobimus“ Ukrainos teritorijoje. „Zaporožė ko tyli? Kur jie dėjosi? Mes tiksliai žinome, kad pas jį pusantro tūkstančio žmonių. Kur jie, kur kazokai? <...> Aš turiu nurodymą visus prikelti, išjudinti tautą. Tauta turi susirinkti aikštėse, pareikalauti kreiptis į Rusiją pagalbos saugantis nuo banderininkų,“ – kalba S. Glazjevas. „Aš turiu tiesioginį vadovybės nurodymą – kelti žmones Ukrainoje ten, kur tik galim“. Taip pat pateikiamas ir 2014-ųjų vasario 27 dienos pašnekesys, kuriame S. Glazjevas ir K. Zatulinas aptarinėja „chaoso organizavimą Charkove ir Odesoje“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusija Krymą okupavo (įvedė savo kariuomenės dalinius, ginkluoti asmenys užgrobė ir privertė atitinkamai „nubalsuoti“ autonomijos regioninę valdžią, faktiškai perėmė visą pusiasalio kontrolę ir užblokavo ukrainiečių karinius dalinius. Dalis tų, kurie bandė priešintis represijoms tiesiog dingo, o kitus privertė išvykti) 2014-ųjų pirmąjį ketvirtį. Kovo 16-ąją Kryme buvo organizuotas pasaulyje nepripažintas referendumas, kuriame didžioji dalis gyventojų „pasisakė už prisijungimą prie Rusijos“.

Karas nusinešė daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių

Netrukus Rusijos palaikomi smogikai pradėjo neramumus rytiniame Donbaso regione. Luhansko ir Donecko srityse įsiplieskė karas, kuris tęsiasi iki šiol ir nusinešė daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių.

REKLAMA

Šių metų rugpjūčio 22 dieną Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pranešė, kad šios šalies prokuratūra išsiuntė perspėjimus S. Glazjevui, Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir dar 16 rusų valdininkų dėl įtarimų vykdžius itin sunkius nusikaltimus kurie kelia grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų