Tai buvo labai karšta diena Farah provincijoje (Afganistanas). Staigiai užsiliepsnojęs dujų balionas į ugnies sūkurį įtraukė ir mažametę.
Gaisrui nurimus mergaitė buvo nugabenta į ligoninę. Medikai nustėro pamatę mergaitę, patyrusią veido, kaklo, krūtinės ir rankų nudegimus. Ligoninės vyriausiasis gydytojas tik skėsčiojo rankomis, kai mergaitės sveikata pablogėjo. Jos tėtis ryžosi keliauti į Iraną, kur Zubaida buvo gydoma dvidešimt dienų.
„Važiuokite namo. Ten mergaitė galės ramiai numirti“, - išgirdo diagnozę tėtis.
Zubaida nemirė, tačiau jos išvaizda pasikeitė. Po metų JAV platikos chirurgai, sužinoję apie nelaimę susirado mergaitė tėtį Muhammadą ir pasiūlė atvažiuoti į JAV armijos bazę Kabule, kur mergaitę pasitiko karo medikai.
Jie susisiekė su daktaru Peteriu Grossmanu, kuris jau ne vieną karą buvo įrodęs, jog stebuklai gali įvykti kasdien.
Zubaida ištvėrė dvylika operacijų... Per savo vienuoliktą gimtadienį ji teigė norinti tapti vaikų gydytoja.
