REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš artėjančius rinkimus Seimas dūzgia kaip avilys. O mano kolegos Seimo nariai prieš rinkimus kaip bitutės. Kiekvienas vis daugiau parlamentinio medaus – įstatymų projektų nori į tą avilį sunešti. Kiekviename avily pasitaiko ir tranų, Seime ne visuomet lengva juos atskirti, bet jų likimas aiškus. Tokios asociacijos kyla stebint žaibiškai parengtą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą dėl teismo tarėjų.

Prieš artėjančius rinkimus Seimas dūzgia kaip avilys. O mano kolegos Seimo nariai prieš rinkimus kaip bitutės. Kiekvienas vis daugiau parlamentinio medaus – įstatymų projektų nori į tą avilį sunešti. Kiekviename avily pasitaiko ir tranų, Seime ne visuomet lengva juos atskirti, bet jų likimas aiškus. Tokios asociacijos kyla stebint žaibiškai parengtą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą dėl teismo tarėjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai jau antras mano kolegų Seimo narių bandymas inicijuoti Konstitucijos pataisas dėl teismo tarėjų. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad padrikos diskusijos, neturėjimas sisteminio požiūrio į tarėjų institutą praeitame Seime nesudarė galimybių susitarti ir priimti sprendimus. Kaip jau ne kartą esu sakęs, tokioms permainoms tiek pati visuomenė, tiek ir teisinė bendruomenė turi pasirengti. Visai Lietuvai labai svarbu, kad būtų parinktas tinkamiausias visuomeninių tarėjų dalyvavimo teismų veikloje modelis. Skubotai ir nesistemiškai parengti pasiūlymai iš esmės gali sugriauti pačią teismų sistemos atvėrimo visuomenei idėją.

REKLAMA

Socialdemokratų Vyriausybė nuosekliai ir sistemingai įgyvendino šią savo programos nuostatą. Pirmiausia paprašėme Teisės instituto mokslininkų išanalizuoti teismų tarėjų instituto perspektyvas Lietuvoje. Gavusi tyrimų išvadas, Teisingumo ministerija sudarė iš teisės praktikų ir mokslininkų darbo grupę koncepcijai parengti. Vyriausybė jau pritarė koncepcijai ir teikia ją svarstyti Seimui.

Labai džiaugiuosi, kad Seime yra daug kolegų palaikančių idėją įvesti tarėjų institutą. Deja, mano kolegos parengė Konstitucijos pataisų projektą, iš kurio visiškai neaiški teismo tarėjų modelio veikimo mechanizmo įtaka teisingumo vykdymui, neišanalizuotas jo poveikis teismams ir visuomenei. Gaila, kad kolegos nepasinaudojo viešai paskelbta, mūsų parengta teismų tarėjų koncepcija ir nepasiūlė Konstitucijos pakeitimo įstatymo projekto, kuris būtų paremtas mokslininkų darbais. Taip rengti Konstitucijos pakeitimo projektą, švelniai tariant, yra neatsakinga ir per daug pavojinga, nes vietoj siekio didinti visuomenės pasitikėjimą teismų veikla, galime diskredituoti pačią visuomenės dalyvavimo įgyvendinant teisingumą idėją.

REKLAMA
REKLAMA

Rengdami koncepciją mes analizavome kitų valstybių patirtį. Tarėjų ir profesionalių teisėjų kolegijos nagrinėja bylas Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje, Skandinavijos valstybėse ir kitur. Tarėjų institutas užtikrina visuomenės dalyvavimą teisingumo įgyvendinime, didina ne tik žmonių pasitikėjimą teisėjais, bet ir sprendžia jų veiklos atvirumo bei skaidrumo klausimus. Deja, pagal grupės Seimo narių pasiūlytas pataisas tarėjai bus tokie patys nuolat dirbantys teismuose teisėjai, tik paskirti kitos valdžios (savivaldybės tarybos).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, galėčiau pasidžiaugti, kad kolegos teisingumo ministrą išskyrė iš kitų ministrų, konkretizuodami šią pareigybę Konstitucijoje. Tačiau projekte numatyti valdžios skiriami tarėjai nelabai atitiktų savarankiško visuomenės atstovų dalyvavimo koncepciją. Aišku, teismų tarėjų atrankoje vienokia ar kitokia forma galėtų dalyvauti vietos bendruomenės arba vietos savivaldos institucijos. Tačiau Lietuvoje parenkant tarėjus didelę įtaką turėtų politinės partijos savivaldos lygmeniu, todėl kiltų grėsmė suformuoti politiškai angažuotą teismo tarėjų institutą.

REKLAMA

Koncepcijoje numatėme, kad asmenys, atitinkantys tarėjams keliamus reikalavimus, į tarėjų sąrašą galėtų įsirašyti savanoriškais pagrindais. Jei savanorių kandidatų nepakaktų, tarėjų sąrašas būtų sudaromas atsitiktinės atrankos būdu, vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis. Manau, kad tarėjų institutas, pirmiausia turėtų būti formuojamas remiantis savanoriško apsisprendimo principu, kuris suteikia visiems piliečiams galimybes įgyvendinti demokratijos teisę - tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį.

Be to, Seimo narių pateiktame projekte siūloma numatyti, kad tarėjais galėtų būti ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai (ar norėtumėte, kad jus teistų užsieniečiai?). Tuo tarpu mūsų parengtoje koncepcijoje tarėjais galėtų būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, 5 metų laikotarpiui į tarėjų sąrašą įtraukiami savanoriškais pagrindais arba atsitiktinės atrankos būdu. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad koncepcijoje taip pat numatytos konkrečios bylų kategorijos, kai nagrinėti bylą kartu su teisėjais būtų skiriami ir tarėjai. Rengiant koncepciją ilgai ir atsakingai diskutavome, kokiose konkrečiose bylose visuomeninių tarėjų institutas būtų efektyvus ir nepaneigtų proceso operatyvumo principo.

REKLAMA

Pirmiausia, manome, kad visuomeniniai tarėjai kartu su teisėjais galėtų spręsti bylas dėl labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo (pvz., kvalifikuotos nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo, išžaginimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu sudėtys ir kt.). Šiais nusikaltimais grubiausiai kėsinamasi į asmens ir visuomenės vertybes – žmogaus sveikatą, gyvybę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir pan. Atitinkamai šios bylos neretai sulaukia rezonansinio atgarsio ir didelio visuomenės dėmesio. Visuomenės atstovų įtraukimas į šių bylų nagrinėjimą teisme sudarytų prielaidas, kad šiose bylose būtų įsiklausoma į visuomenėje vyraujančią teisingumo, etinių, moralinių vertybių sampratą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarėjai dalyvautų ir bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų: kyšininkavimo bylose, prekybos poveikiu bylose, papirkimo bylose, piktnaudžiavimo bylose. Būtent tokių bylų nagrinėjime dalyvauja visuomenės atstovai ir kitose valstybėse. Korupcinio pobūdžio nusikaltimai yra susiję su valdininkų piktnaudžiavimu užimamomis pareigomis, taigi šios bylos taip pat sulaukia rezonansinio atgarsio. Visuomenės atstovų įtraukimas į šių bylų nagrinėjimą turėtų prisidėti prie visuomenės nepakantumo korupcijos apraiškoms skatinimo ir visuomenės antikorupcinio švietimo, taip pat pasitikėjimo valstybe didinimo. Kita vertus, tarėjų dalyvavimą vertinčiau ir kaip papildomą apsaugą nuo galimo neleistino poveikio pačiam teismui.

REKLAMA

Darbo bylos taip pat priskirtinos klasikiniams atvejams, kai, remiantis kitų valstybių patirtimi, kartu su teisėjais bylas nagrinėja tarėjai. Pagal Darbo kodeksą individualūs darbo ginčai pirmiausia nagrinėjami ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijose. Į komisijų sudėtį įeina Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas ir profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai.

Preliminariais duomenimis, teismui apskundžiama tik iki 5 proc. šių komisijų priimtų sprendimų – tai leidžia teigti, kad darbo ginčai šiose komisijose nagrinėjami itin efektyviai. Tikimasi, kad darbuotojams ir darbdaviams atstovaujančių organizacijų atstovų įtraukimas į darbo bylų nagrinėjimą teismuose taip pat sudarys prielaidas efektyvesniam bylų nagrinėjimui ir didesniam šalių pasitikėjimui priimtu teismo sprendimu.

REKLAMA

Koncepcijoje siūlome, kad visuomeniniai tarėjai dalyvautų bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šiose bylose reiškiami ieškiniai prieš pačią valstybę, todėl visuomenės atstovų įtraukimas į šių bylų nagrinėjimą leistų visuomenei labiau pasitikėti teisminio nagrinėjimo rezultatais, ypač tais atvejais, kai, pvz., teismai nagrinėja bylas dėl pačių teisėjų ar teismų neteisėtų veiksmų.

Be to, siūlome numatyti visuomeninių tarėjų pagalbą teisėjams civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti. Kai teisme ginamas viešasis interesas, teisminio nagrinėjimo dalyku būna klausimai, susiję su didesnės visuomenės dalies, tam tikros socialinės grupės ar socialiai pažeidžiamų asmenų interesais. Atitinkamai šiose bylose išryškėja didesnis visuomenės susidomėjimas ir suinteresuotumas, kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Tarėjų dalyvavimas leistų įsiklausyti į visuomenės lūkesčius ir efektyviau įgyvendinti visuomenės interesą dėl teisingo bylos išnagrinėjimo. Be to, tokiose bylose neretai tikėtinas priešingą interesą turinčių visuomenės grupių spaudimas – tarėjų dalyvavimas tokiais atvejais būtų viena iš priemonių apsaugoti teismą nuo išorinių įtakų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu Koncepcija neparemtas siūlomas Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas neatsako į klausimą, ar visose ar tik konkrečiose bylose kartu su teisėjais dalyvaus ir tarėjai. Suprantame, kad patiems Seimo nariams nėra lengva parengti sudėtingus įstatymų projektus. Todėl kaip teisingumo ministras esu pasirengęs kartu su savo komanda konsultuoti visus kolegas (netgi opoziciją), kad tik projektai būtų kokybiškesni.

Juozas Bernatonis

LSDP vicepirmininkas, teisingumo ministras

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų