„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalyje siekia 735 Eur, minimali mėnesinė alga (MMA) – 350 Eur, vidutinė senatvės pensija – apie 266 Eur. Būtent į šiuos rodiklius, dalindami pažadus rinkėjams prieš 2012 m. Seimo rinkimus, taikėsi dabartinės valdančiosios koalicijos partijos.
Vis dėlto, akivaizdu, kad politikai nesugebėjo įgyvendinti visų pažadų, dėl kurių jiems savo balsus atidavė rinkėjai.
Nuo MMA aukštumų iki Seimo narių skaičiaus sumažinimo
Didžiausia valdančiosios koalicijos politinė jėga – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – į Seimo rinkimus ėjusi su šūkiu „Svarbiausia – žmogus!“ žadėjo, jog atlyginimų didinimą pradės nuo mažiausiai uždirbančių viešojo sektoriaus darbuotojų, kad sumažėtų skirtumas tarp eilinių darbuotojų ir vadovų, žadėjo, jog MMA bus ne mažesnis negu 50 proc. VDU, o pensijos su sudarys ne mažiau kaip 40 proc. VDU.
Be to, socdemai tikino vykdysiantys aktyvią darbo rinkos politiką, kad nedarbas šalyje neviršytų 5-7 proc. bei imsis aktyvių veiksmų, kad būtų sustabdyta jaunimo emigracija iš Lietuvos.
Darbo partija su rinkimų programa „Mes žinome kaip!“ rinkėjus viliojo pažadu, kad MMA iki 2013 m. pakels iki 1509 Lt (437 Eur), senatvės pensiją padidins iki tokio lygio, jog ji sudarys ne mažiau kaip 60 proc. „į rankas“ gaunamo VDU. „Darbiečiai“ taip pat žadėjo, jog paskutiniais kadencijos metais visuomenė išvys nedeficitinį valstybės biudžetą, o ministrai negalės užimti ir ministerijų vadovų, ir Seimo narių pareigų vienu metu.
Kita valdančiosios koalicijos partija – „Tvarka ir teisingumas“ – 2012 m. Seimo rinkimų programoje „Trečioji Respublika“ MMA padidinti žadėjo daugiausiai iš visų koalicijos partnerių – iki 1800 Lt (521 Eur). Senatvės pensiją „tvarkiečiai“ buvo pasiryžę didinti iki tiek, kad ši būtų ne mažesnė negu pusė VDU.
„Tvarka ir teisingumas“ 2012 m. taip pat žadėjo pasiekti, kad motinystės išmokų atveju, pirmaisiais metais valstybė kompensuotų 100 proc. uždarbio, antraisiais – 70, trečiaisiais – 50 proc., per kadenciją sumažinti Seimo narių skaičių perpus (nuo 141 iki 71), ketvirtadaliu sumažinti valstybės ir savivaldybių biurokratinį aparatą.
Šių pažadų partijoms įgyvendinti nepavyko.
Beda pirštų į konservatorių palikimą
LSDP pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas portalui tv3.lt pripažino, kad ne visus tikslus socdemams per jau besibaigiančią Seimo kadenciją pavyko įgyvendinti. Anot jo, tai lėmė ir ekonominė šalies situacija, ir nesutarimai su koalicijos partneriais, ir konservatorių valdžios palikimas, ypač kalbant apie pensijų didinimą.
„Mes pradėjome pensijų kompensacijas, kas nebuvo padaryta, kam buvo liepta ir kas buvo prigadinęs šį reikalą. Tai pareikalavo daugiau lėšų. Tos kompensuojamos pensijos neatsispindėjo vidurkiuose. Pensijos išlieka beveik tame pačiame lygyje, nors pensijų sistemai skiriame pakankamai daug lėšų, bet daug daugiau skiriame kompensavimui, o didinome pernsijas vidutiniškai 8 eurais.
Antras dalykas – apskritai socialinėje sferoje negalėjome įgyvendinti visų pažadų dėl geopolitinės situacijos. Kaip žinote, mes trečdaliu padidinome krašto apsaugos finansavimą. Tos lėšos negalėjo patekti į socialinę sferą. Gali atrodyti, kad tai yra subjektyvios priežastys, bet iš dalis tai yra labai objektyvu, nes tie pinigai pateko į krašto apsaugą, sustiprėjo nacionalinis saugumas“, – aiškino A. Sysas.
Socdemai nedarbą šalyje žadėjo sumažinti iki 5-7 proc., tačiau šiuo metu, kaip nurodo Lietuvos statistikos departamentas, jis siekia 8,7 proc.
„Nepasiekiame. Kas sutrukdė? Čia galima ieškoti pakankamai daug visokių priežasčių. Ne paslaptis, kad geopolitinė situacija įtakoja investicijas į darbo vietų kūrimą, jeigu žiūrėti užsieniečių akimis. Du metai buvo pakankamai įtempti. Buvo mestos valstybės lėšos, pritraukiant investicijų, bet tendencijos yra į gerąją pusę. Viena yra užsibrėžti tikslą ir kuo labiau jo priartėti, kita – užsibrėžti ir nieko nepadaryti“, – apie nedarbo mažinimą kalbėjo A. Sysas, pridurdamas, kad su nedarbo lygiu susiję ir nesėkmingi bandymai stabdyti žmonių emigraciją.
„Jeigu trūksta darbo vietų, jeigu jos yra mažai apmokamos, jeigu yra tam tikras keistas požiūris į darbuotojus iš kai kurių mūsų darbdavių, tai... Be to, yra neblogai įsikūrusios diasporos mūsų tautiečių kai kuriose šalyse, tai ten vien tik popieriniais lozungais ar užrašymais į programą emigracijos nesustabdysi“, – kalbėjo socdemas.
Kaltina koalicijos partnerius
Darbo partijos narys Vytautas Gapšys, paklaustas, kodėl „darbiečiams“ nepavyko įgyvendinti pažado ženkliau padidinti MMA, pirštu bedė į koalicijos partnerius.
„Pagrinde tai yra koalicijos partnerių nesupratimas, kiek minimali alga duoda Lietuvos ekonomikai ir žmonių gerovei. Jie akcentavo, kad negalima minimalios algos kelti, negalima judinti, tačiau minimalios algos kėlimas davė papildomą naudą valstybės biudžetui, nes biudžetas augo, matome, kad susibalansavo ir „Sodros“ biudžetas“, – portalui tv3.lt kalbėjo V. Gapšys.
„Darbietis“, kaip ir A. Sysas, teisinosi, jog pensijų padidinti labiau nepavyko dėl to, kad jas reikėjo kompensuoti po to, kai jas neteisėtai sumažino Andriaus Kubiliaus vadovauta Vyriausybė.
„Čia reikia pripažinti, kad buvo sudėtinga situacija ir reikėjo pasirinkti tarp dviejų klausimų – ar daryti kompensavimų tų pensijų, kurios buvo neišmokėtos, ar didinti pensijas. Pasirinktas tarpinis kelias – buvo pradėtas ir kompensavimas, ir didinimas. [...]
Pensijos buvo nusavintos konservatorių valdžios per krizinį laikotarpį ir mes turime spręsti ne tik tų, bet ir valstybinių pensijų klausimus“, – aiškino politikas.
Darbo partijos atstovo teigimu, visgi labiausiai „darbiečiams“ įgyvendinti savo pažadus trukdė koalicijos partneriai.
„Mes galėjome tikslus įgyvendinti anksčiau, padėti ekonomikai labiau, paskatinti vartojimą, kas buvo daryta, bet iki galo. Koalicijos partneriams autostrada leido važiuo 130 km/val. greičiu, o jie važiavo 90 km/val greičiu“, – reziumavo V. Gapšys.
Pyksta ant finansų ministro
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vienas lyderių Petras Gražulis, kalbėdamas apie neįgyvendintus „tvarkiečių“ pažadus rinkėjams, žodžių į vatą nevyniojo ir dūrė socialdemokratams.
„Reikia pripažinti, kad valdančios daugumos kolegos, tai yra socialdemokratai, o ypač finansų ministras, prieštaravo ženklesniam MMA padidinimui, nors mes tą klausimą keldavome valdančios daugumos frakcijose, susitikimuose. Finansų ministras prieštaraudavo tam ir nepavyko pasiekti tikslo.
Jeigu būtų pavykę pasiekti MMA, kokio norėjome, tai tikrai būtų padidėjęs vartojimas, daugiau mokesčių surinkti, augtų vidutinis darbo užmokestis ir emigracijos problema būtų išsprendžiama“, – portalui tv3.lt kalbėjo P. Gražulis.
O kaip dėl pažado sumažinti Seimo narių skaičių ir valstybės valdininkų armiją? P. Gražulis teigė, jog tai pasiekti buvo per daug sudėtinga.
„Kas sumažinti Seimo narių skaičių, reikia pakeisti Konstituciją, o kad tą padarytum, reikia 35 Seimo narių parašų, o jie nesirašo. Taigi, iniciatyva lieka neįgyvendinta. Kitas kelias – surinkti 300 tūkstančių piliečių parašų ir rengti referendumą, tai irgi faktiškai yra labai sudėtinga, todėl ir nepavyksta įgyvendinti tai.
Mums pateikė ir Europos Komisijos išvadas, lyginamės su kitomis Europos šalimis, ir pas tikrai yra perteklius valdininkų, lyginant su gyventojų skaičiumi. Bet šitoje srityje ypatingai sunku surasti formuluotę, kaip konkrečiai sumažinti biurokratinį aparatą. Čia labai jau didelis darbas. Turėtų dirbti Vyriausybė šiuo klausimu“, – teisinosi „tvarkietis“.
Ekonomistas nenustebo
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, peržiūrėjęs 2012 m. valdančiosios koalicijos partijų rinkėjams pateiktus pažadus, padarė vieną išvadą.
„Tai visiškai nestebina. Akivaizdu, kad kiekvienais rinkimų metais kiekviena partija iškelia labai ambicingus tikslus ir įvardina labai toli siekiančius ir patrauklius pažadus, ir labai retai juos pavyksta pasiekti.
Dėl to turbūt vienintelė išvada, kurią galima padaryti, tai yra daugiau kreipti dėmesį ne į pažadą, ne į tą konkrečia kartelę, kurią išsikelia partija, bet į tai, kokiomis priemonėmis planuojama pasiekti tą tikslą, pavyzdžiui, pensijų augimą, darbo užmokesčio augimą. Čia reikia daugiau intelektualinių pastangų, įvardinti tuos būdus, tuos sprendimus, tas struktūrines reformas, kuriomis sugebės Vyriausybė ar ta partija, kuri dalyvaus valstybės valdyme, užtikrinti gyventojų gerovės augimą“, – portalui tv3.lt teigė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, tiek MMA, tiek pensijų didinimo klausimus apskritai politikai neturėtų spręsti.
„MMA, pensijos turėtų būti automatizuoti ir priklausyti nuo valstybės finansinių galimybių. Tarkime, MMA susiejame su vidutiniu darbo užmokesčiu, o pensijos priklauso nuo to, koks yra bendras šalies darbo užmokesčio fondas ir kiek sumokama socialinio draudimo įmokų į „Sodros“ biudžetą, o tai priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus ir nuo darbo užmokesčio. Viskas, tai yra visiškai automatizuotas procesas ir čia negali būti jokių pažadų, nes daugiau didinti pensijas negu leidžia „Sodros“ biudžetas negalima, nebent tik skolinantis pinigus, o tai nėra racionalus sprendimas“, – pažymėjo N. Mačiulis, pridurdamas, jog pensijų apkarpymas kriziniu laikotarpiu Lietuvoje ir parodė, kad pažadai didinti pensijas yra beverčiai.
„Čia gali kaltinti vieną Vyriausybę, gali kaltinti kitą, bet Lietuva 2009 metais neturėjo pinigų, kad galėtų mokėti pensijas, kokias buvo pažadėjusi 2008 metais. Kitų alternatyvų nebuvo ir tai dar labiau iliustruoja, kad pensijų dydis negali būti politikų pažadas, nes politikai linkę pažadėti kuo didesnes pensijas tam, kad gautų rinkėjų palaikymą, bet jų dydis turi priklausyti nuo fundamentalių veiksmų“, – dėstė ekonomistas.
N. Mačiulis ragino politikus atsargiau kalbėti apie pažadus kovoti su kone didžiausia Lietuvos problema – emigracija.
„Tiesiogiai emigracijos valdyti mes negalime, nes Europos Sąjungos valstybių sienos yra atviros, todėl negalime uždrausti gyventojams pasirinkti, kur jie nori gyventi, kur jie nori dirbti. O priemonės, kurios gali sustabdyti emigracijos srautą ir net pakeisti jos kryptį, yra labai sudėtingos. Taigi, pažadas sustabdyti emigraciją nieko nepasako.
Aš, kaip rinkėjas, norėčiau matyti priemonių sąrašą, kurių pagalba bus įtikinti jauni gyventojai dirbti Lietuvoje, gyventi Lietuvoje, o ne ieškoti galimybių užsienyje. Tų priemonių, viena vertus, yra daug, bet jos yra sudėtingos ir trumpuoju laikotarpiu jas įgyvendinti yra sudėtinga. Dažnai tai yra net ne ekonominės priemonės, o korupcijos mažinimas ar viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, biurokratinės naštos mažinimas“, – komentavo ekonomistas.
Politologas: tai yra uždaras ratas
Portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis pažymėjo, jog rinkėjai politinių partijų, o ypač tų, kurios yra valdžioje, pažadus prisimena.
„Aš manau, kad rinkėjai prisimena pažadus, nes kai kurios partijos ir savo rinkimų kampaniją statė ant labai konkrečių skaičių, kaip „darbiečiai“, „tvarkiečiai“. Tarkime, „darbiečių“ tas „1509“ buvo labai svarbi komunikacijos priemonė.
Lieka tas įspūdis, kad žadėjo kokybinį šuolį ir kad labai pagerės tas gyvenimas Lietuvoje jų valdymo laikotarpiu. Rinkėjai neturi laiko skaityti visų partijų programų ir lyginti skaičius, bet tikriausiai ir subjektyviai jaučia, kad per keturis metus, kol buvo ta valdančioji koalicija, gyvenimas nepagerėjo labai jau smarkiai“, – aiškino M. Jastramskis.
„Ir tai, kad per kelis metus sumažėjo ir „tvarkiečių“, o Darbo partijos reitingai dar smarkiau, rodo, kad jų pažadų ir adekvatumo valdžioje santykis rinkėjams nepasirodo įtikinantis“, – pridūrė politologas.
M. Jastramskio teigimu, bandymai teisintis, jog atlyginimai, pensijos nebuvo padidintos dėl nesugebėjimo susitarti tarpusavyje rinkėjų nepaguos.
„Aš manau, kad rinkėjams nelabai svarbūs politikų pasiaiškinimai, nes yra reikalavimas valdančiosios daugumos, Vyriausybės atžvilgiu iš rinkėjų, o, jei tarpusavyje žaidžia pingpongą, bando nuo savęs nusimesti atsakomybę, bendras įvaizdis lieka toks, kad jie bando išvengti tą atsakomybę prieš savo tikslus. Tai rinkėjams gerą įspūdį nesudaro“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.
M. Jastramskio įsitikinimu, Lietuvoje politikai ir rinkėjai iš esmės nesusikalba, mat politikai kalba apie siekius gerinti gyvenimą, o žmonės tai priima kaip pažadus, kurių įgyvendinti būtina.
„Pas mus yra nemaža problema – elektoratas labai stipriai laiko mūsų valdžią ir Vyriausybę atsakingą už faktiškai visą ekonominę situaciją, bet yra daug dalykų, kurių Vyriausybė negali sukontroliuoti, o politikai tą skatina toliau, prirašydami savo programose visokių skaičių, kurie tikrai ne vien nuo jų priklauso. Priklauso nuo tarptautinės aplinkos, priklauso nuo verslo iniciatyvų, nuo investicijų ir panašiai.
Taigi, gaunasi uždaras ratas: rinkėjai galvoja, kad politikai ir valdžia yra labai atsakingi už ekonomiką, politikai, siųsdami žinias su siekiais didinti atlyginimus, stiprina tą įspūdį“, – pažymėjo politologas.
