REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
40
Prekybos centras (nuotr. Fotodiena.lt)

Maisto prekių skandalui įsibėgėjant, specialistai vardija skirtingas priežastis, kas ir kodėl nulėmė tokius kainų svyravimus, kurie jau ne pirmą dieną erzina pirkėjus. Visa tai bandė paaiškinti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau visa tai suprasti buvo ganėtinai sudėtinga net ir patiems ekonomistams.

40

Maisto prekių skandalui įsibėgėjant, specialistai vardija skirtingas priežastis, kas ir kodėl nulėmė tokius kainų svyravimus, kurie jau ne pirmą dieną erzina pirkėjus. Visa tai bandė paaiškinti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau visa tai suprasti buvo ganėtinai sudėtinga net ir patiems ekonomistams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

LRT laidoje „Teisė žinoti“ ekonomistas Gitanas Nausėda juokavo, kad klausantis premjero paaiškinimų jau trečią kartą, viskas tampa daug suprantamiau.

REKLAMA

„Jau turbūt kokį trečią ar ketvirtą kartą klausau, ir man jau beveik aišku, ką premjeras norėjo pasakyti, - laidoje pajuokavo ekonomistas.

„Man atrodo, kad norėta pasakyti, kad apyvarta palyginamosiose kainose išaugo. Dėl kokių priežasčių tai atsitiko – tai jau turbūt specialios diskusijos klausimas: ar dėl paklausos, ar dėl rinkos jėgos, bet mes taip pat mėginame su VMI pagalba tuos skaičius pakelti. Nes priešingu atveju diskusija tampa labai plokščia“, - LRT laidoje sakė ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Daržovių kainos šovė į viršų

„Mūsų duomenimis, daugiausiai pabrango daržovės. Per mėnesį dar buvo galima paminėti drabužius ir avalynę, kainos padidėjo ženkliai. Taip pat padidėjo degalų kainos. Matyt, pirmą kartą taip užfiksavome. Jeigu per metus, tai pastebėjome paslaugų kainas. Paslaugų kainos padidėjo 4,7 proc. Kiek kitokia situacija su produktais. Prekėms, matyt, pakankamai didelę įtaką turėjo įvairios nuolaidos ir akcijos.

Nes mes fiksuojame tai, ką mato mūsų registratoriai“, - sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didžiausia klaida

Ekonomistas Raimondas Kuodis LRT laidoje sakė, kad  centriniai bankai yra tam, kad kainos nešuoliuotų labai smarkiai viršun. Anot jo, lyginti kainas nėra pats protingiausias uždavinys.

„Čia toks legalistinis požiūris, kurį dažnai Lietuvoje sutinkame. Kokiame nors įstatyme parašyta, kad verslininkai moka už darbuotojų Sodros įmokas, tai nereiškia, kad verslininkas jas mokas iš savo pelno.

Tai ekonominis požiūris sako kitką. Centriniai bankai yra tam, kad kainos nešuoliuotų labai smarkiai viršun. Bankai paprastai siekia 2-3 procentų infliacijos, kas sąlygoja faktą, kad žmonės, kurie lygina kainas dabar su kainomis praeityje, jie jau sąmoningai daro klaidą.

REKLAMA

Kitas dalykas yra, kad centriniai bankai net nekontroliuoja atskirų kalafiorų kainų. Jie žiūri, kad bendroji infliacija nedidėtų. O dabar infliacija Lietuvoje yra santykinai maža, todėl kad vienos kainos didėja, kitos nesikeičia, trečios mažėja. Ir centriniai bankai žiūri į bendra kainų pokytį – infliaciją. O atskirų prekių kainas prižiūri gausybė institucijų. Konkurencijos tarnyba žiūri, kad nebūtų susitarimų. Yra daug institucijų, kurios prižiūri, kas vyksta mikrolygyje su atskirų prekių kainomis“, - LRT laidoje sakė R. Kuodis.

REKLAMA

Pabrėžė konkurencingumą 

G. Nausėdos įsitikinimu, mums turėtų būti svarbesnis konkurencijos sukūrimas, o ne Vyriausybės kainų reguliavimo klausimas.

„Yra sektorių, kuriuose kainos yra kontroliuojamos (Vyriausybės – tv3.lt) ir liks kontroliuojamos, tas pats energetikos sektorius. Prekybos sektoriuje aš nematau jokios prasmės to daryti, net jeigu ir būtų ribota konkurencija, be abejo reikėtų dėti visas pastangas, kad ji būtų didesnė, stengtis pagyvinti konkurenciją. Bet koks prekybos antkainių ribojimas yra labai sudėtingas, nes mes kalbame apie milžinišką nomenklatūrą prekių, kurių visų tikrai nesukontroliuosi. Anksčiau ar vėliau tai sukėltų preikių deficitą. Nežinau, ar kas nors tuo labai apsidžiaugtų. Dar vyresnioji karta žino, ką reiškia prekių deficitas. O jeigu tai bus skylėta ir lengvai apeinama, prekybininkų klausimas, kam tada skirti milžiniškus resursus, jeigu tai yra neefektyvu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai geriau jau pasirūpinkime normalia konkurencija, kurią Lietuvoje, aš esu įsitikinęs, tikrai galima užtikrinti, ir tiek padenant smulkiajam verslui atsistoi ant kojų. Tikrai šioje vietoje nebijosiu pasakyti: pridaryta klaidų per pastaruosius 15-20 metų. Ne visas jas turbūt taip jau ir lengva ištaisyti. Bet tikrai nėra ir taip, kad nieko nebebūtų galima padaryti. O tai, kas vyksta pastaruoju metu, nebūtinai yra kriminalinė infliacija, arba ta infliacija, už kurios slypi susitarimai ar nedori rinkos veiksmai. Tai gali būti ir pirmieji paklausios infliacijos požymiai Lietuvoje“ , - kalbėjo ekonomistas G. Nausėda.

REKLAMA

Patikino dėl kainų

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas laidoje „Teisė žinoti“ patikino, kad kainų duomenys sutampa. 

„Vienas dalykas, kurį tikrai reikėtų suprasti iš mokesčių inspekcijos duomenų apie PVM pirkimo ir pardavimo skirtumą, tai nebūtų tikslinga lyginti. Mes tikrai matome, kad yra daug klausimų. Mes tikime, ir pagal prekybos įmonių duomenis, kai kilo visas ažiotažas, įmonės patvirtino lygiai tuos pačius duomenis, kuriuos teikia ir Statistikos departamentas. Todėl, kas liečia kainų skirtumą, mes negalime pasakyti kitaip. Didieji prekybos tinklai parduoda, jeigu imant penkis tinklus, tai jų duomenys rodo visišką koreliaciją su Statistikos departamentu“, - sakė ekonomistas.

REKLAMA

Ne pirmas kartas pavasarį

Maisto produktų kainų svyravimą lemia sezoniškumas, kuris yra stebimas kiekvieną pavasarį, teigia N. Alejeva.

„Per metus maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos svyruoja. Noriu atkreipti dėmesį, kad praėjusiais metų balandžio mėnesį turėjome panašų mėnesinį maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų kainų pokytį“, - sakė N.Alejeva.

Pasak jos, praėjusiais metais tokiu pačiu metu egzistavo panašūs prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, nes pavasario laikotarpiu daržovių kainų kilimui įtakos turi sezoniškumas ir tai fiksuojama kiekvienais metais.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų