REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
Gyvųjų maršas skirtas pagerbti Holokausto aukų atminimą (nuotr. Fotodiena.lt/Pauliaus Peleckio)

Pagerbdami Holokausto aukas Lietuvos žydų bendruomenės atstovai ketvirtadienį supeikė migracijos pareigūnų sprendimus nebesuteikti pilietybės tarpukariu iš šalies išvykusiems Lietuvos žydams litvakams ir jų palikuonims.

Pagerbdami Holokausto aukas Lietuvos žydų bendruomenės atstovai ketvirtadienį supeikė migracijos pareigūnų sprendimus nebesuteikti pilietybės tarpukariu iš šalies išvykusiems Lietuvos žydams litvakams ir jų palikuonims.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per oficialią ceremoniją Holokausto aukų atminimo dienai pažymėti Paneriuose Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad Lietuvos pareigūnams reikia „istorijos pamokų“.

REKLAMA

Tai F.Kukliansky pareiškė keliems šimtams Paneriuose susirinkusių žmonių, kurie dalyvavo Gyvųjų marše - kasmetinėje eisenoje pagerbiant Holokausto aukas.

Keliolika minučių trukusi eisena, kurios dalyviai nešėsi Lietuvos ir Izraelio vėliavas, tęsėsi nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, kur vyko aukų atminimo ceremonija. Šiuo keliu ėjo Vilniaus geto kaliniai, prieš juos nužudant Panerių miške.

Kalbėdama per ceremoniją prie Panerių memorialo, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė kritikavo sprendimus jau kurį laiką neatkurti Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantiems žydams Lietuvos pilietybės, kurie iš Lietuvos išvyko tarpukariu.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes jų (lietuviškų pasų) niekada neatidavėme savo noru, mes niekada jų neatsisakėme, o valdininkai mums sako, kad nereikėjo gal bėgti iš Lietuvos, kad viskas buvo gerai, o gal jūs nežūtumėte, (...) nesvarbu, kad tik 5 proc. iš pasilikusiųjų liko gyvi“, - sakė F.Kukliansky.

„Istorijos pamokų, atrodo, reikėtų ne tik mokiniams ar studentams, bet ir valdininkams, kurie sprendžia žmonių likimus“, - pridūrė ji.

Remiasi teismų praktika

Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos piliečiu gali būti asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, ir jo palikuonys. Šia įstatymo norma pasinaudojo vien apie 1 tūkst. Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių žydų, tačiau maždaug praėjusių metų viduryje daliai žmonių pilietybės atkūrimo procesas sustojo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi teismų praktika, kad pilietybę galima atkurti tik tiems asmenims, kurie šalį iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje žydai persekiojimo nepatyrė.

Vėliau ketvirtadienį Vyriausybėje bus pagerbti 11 Pasaulio tautų teisuoliais pripažintų žydų gelbėtojų, tarp jų - tarpukario Lietuvos prezidentas Kazys Grinius ir jo žmona Kristina Griniuvienė.

REKLAMA

Šiauose renginiuose paprastai dalyvauja įvairių valdžios institucijų atstovai, užsienio valstybių diplomatai, Lietuvos ir iš užsienio atvykę žydai.

Siekia perduoti vaikams žinią

Vienas tokių - iš Izraelio atvykęs 67-erių verslininkas Nachumas Purmanas prisistatė esantis antros kartos litvakas. Dalis jo šeimos šiuo metu gyvena Šiauliuose.

„Mūsų užduotis yra perduoti mūsų vaikams žinią - prisiminkite ir niekada nepamirškite. Darau tai ir pats taip pat, kaip ankstesnė karta darė tai dėl manęs“, - BNS sakė N.Purmanas.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų - 70 tūkst. jų nužudyta Paneriuose. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

REKLAMA

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs daugiau kaip 800 lietuvių.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst. žydų.

Lietuvoje kasmet vykstantis Gyvųjų maršas, skirtas pagerbti Holokausto aukų atminimą, prasidėjo Lenkijoje 1988 metais kaip Holokausto pažintinis kelias jauniems izraeliečiams ir studentams iš viso pasaulio, kuomet jie aplankė buvusias koncentracijos stovyklas ir dabar išaugo į eitynes Europoje nuo Aušvico iki Birkenau - didžiausių koncentracijos stovyklų kompleksų. Taip pat keliaujama į Izraelį minėti Izraelio atminimo dienos, Izraelio nepriklausomybės dienos.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų