Nusiraminkime ir įkvėpkime
Visiems aišku, kad mūsų planeta nesikeičia ir net po daugybės metų greičiausiai ji išliks tokia pati. Erdvės pasaulyje, mokslininkų teigimu, greičiausiai tikrai užteks, tačiau ar užteks būtiniausių išteklių: maisto, vandens, galų gale, gryno oro? Šie veiksniai yra būtini tam, kad žmonių populiacija sėkmingai gyvuotų. Paprastai sakant, didėjant žmonių skaičiui, būtiniausi ištekliai mažėja. Taigi ateiyje susidursime su problema: gyvybiškai svarbių išteklių, esančių mūsų planetoje, gali ir neužtekti.
Tačiau nebūtinai.
Vartojimo mastai didėja
„Pagrindinė problema yra ne žmonių skaičius Žemėje, bet jų vartojimas būtiniausių išteklių“, – Davidas Satterthwaitas, tarptautinio Aplinkos instituto Londone vyresnysis mokslinis bendradarbis. Jis cituoja Gandį „Pasaulyje yra visko pakankai pagal poreikius, bet ne pagal godumą“.
Iki šių dienų moderniųjų žmonių, homo sapients, skaičius pasaulyje buvo sąlyginai nedidelis. Vos prie dešimt tūkstančių metų žmonių planetoje buvo vos keli milijonai. Dvejų milijardų ribą peržengėme tik po 1920 metų. Šiuo metu pasaulyje yra apie 7,3 mlrd. žmonių. Pasak Jungtinių Tautų prognozės, iki 2050 metų šis skaičius galėtų augti iki 9,7 mlrd. žmonių. Iki 2100 turėtų didėti ženkliai – virš 11 mlrd. pasaulio gyventojų. Galite įsivaizduoti?
Nesugebėtume susitvarkyti?
Žmonių skaičiaus didėjimas yra toks neišvengiamas ir pastebimas, kad nebus jokio precedento dėl gresiančių pavojų. Tiesa, pabrėžiama, kad nėra aišku, kaip sugebėtume susitvarkyti su 11 mlrd. žmonių planetoje, paprasčiausiai dėl to, kad dar niekada nesame susidūrę su tokiu kiekiu pasaulio gyventojų.Mokslininkas D. Satterthwaitas prognozuoja, kad žmonių skaičiaus didėjimas turėtų labiausiai būti jaučiamas tose šalyse, kur dominuoja aukštas arba vidutinis pragyvenimo lygis.
Tiesa, jis taip pat pastebi, kad problemos į vidutinį pragyvenimo lygį turinčias šalis, gyventojų perteklius neturėtų atnešti, nes istoriškai tokios šalys nepasižymi dideliu suvartojimu.
Anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mums leidžia pasižiūrėti, koks vartojimas yra miestuose.
Vartojimo skirtumai
Žmonės, kurie gyvena labiau pasiturinčiuose pasaulio kraštuose, gali pridaryti daug daugiau bėdos nei skurdesnėse valstybėse. Šalyse, kuriose yra mažas pragyvenimo lygis, vienam žmogui atitenka 10 tonų anglies dioksido ekvivalento per metus. O štai šalyse, kur aukštas pragyvenimo lygis, vienam žmogui – 30 tonų ekvivalento per metus. Taigi net tris kartus daugiau. Tačiau tai nėra taisyklė. Galime palyginti Kopenhagą, kuri priskiriama prie turtingųjų šalių ir Porte Alegre, esantį Brazilijoje. Abi šalys turtingos, tačiau sunaudoja sąlyginai nedidelį kiekį anglies dioksido.
Mokslininkas D. Satterthwaitas teigia, kad vis tik skirtumas tarp turtingųjų ir vargingų pasaulio šalių bei individualių žmonių yra labai didelis. Kai kurie itin mažas pajamas gaunantys žmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų beveik nesudaro, nes paprasčiausiai jų vartojimas yra minimalus. Taigi grėsmingos prognozės, kad planeta negalėtų išlaikyti 11 milijardų gyventojų, dūžta į šipulius. Nors palukėkite.
Išeitis
Tikrasis pavojus atsirastų tada, kai vidutines arba mažas pajamas gaunantys žmonės staiga sugūžėtų į turtingąsias šalis, ir tuomet vartojimo mastai padidėtų. Mokslininkas Willas Steffenas teigia, kad didžiausia problema yra ne žmonių skaičius, o suvartojimas, kuris, žinoma, yra pasiskirstęs nevienodai.
Išeitis galėtų būti štai tokia: aukšto vartojimo šalyse gyvenantys žmonės turėtų priartėti prie gyvenimo būdo, kuris artimesnis žemas pajamas gaunantiems žmonėms. Mokslininkų teigimu, vyriausybės turėtų imtis nepopuliaraus žingsnio ir sumažinti vartojimo mastus, kurie sukelia šiltnami efektą.
„Vieno vaiko politika“
Kinija buvo pasiryžusi ribotų gimstamumą ir ėmėsi prieštaringai vertinto žingsnio dėl vieno vaiko vaiko politikos. Praėjusių metų rudenį Kinija oficialiai paskelbė atisakanti tokios politikos.
Šis istorinis sprendimas buvo priimtas „siekiant subalansuoti visuomenės raidą ir išspręsti senstančios visuomenės patiriamus iššūkius“, rašo „Xinhua“. Aktyvistai sveikino šį sprendimą, bet perspėjo, kad „dviejų vaikų“ politika reiškia, kad Kinijoje gimstamumo kontrolės mechanizmai tebeveiks.
Be to, demografiniai padariniai pasireikš tik po kelių dešimtmečių, o ankstesni mėginimai liberalizuoti „vieno vaiko“ politiką gimstamumą padidino mažiau negu tikėtasi.
„Vieno vaiko“ politika, paskelbta 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, leido daugumai porų turėti tik vieną vaiką. Vyriausybė tvirtino, kad tai buvo vienas pagrindinių Kinijos ekonomikos suklestėjimo veiksnių.
Tačiau Kinijos visuomenė, kuri yra didžiausia pasaulyje (1,37 mlrd. žmonių), dabar sparčiai sensta.
Taip pat pasireiškia didelis lyčių disbalansas, darbo jėgos ištekliai sparčiai mažėja. Mėginant spręsti šias problemas, 2013 metais buvo imtasi ribotų reformų, leidusių kai kurioms miestuose gyvenančioms poroms susilaukti antro vaiko, bet gana mažai žmonių pasinaudojo šia galimybe. Žmogaus teisių organizacijos pasveikino tokias permainas itin nepopuliarioje šalies politikoje, bet išreiškė abejonių dėl paliekamos gimstamumo kontrolės.
