Skaičiuoja pinigus (nuotr. Fotolia.com)

Skaičiuoja pinigus (nuotr. Fotolia.com)

Ekonomistai nesustoja raginti valdžios imtis reformų. Dabar palyginę mūsų mokesčių surinkimą ir Estijos, pastebėjo, kad jei pritaikytume šios šalies metodus mūsų valstybėje, į biudžetą pritrauktumėme net 2,5 mlrd. eurų daugiau.

Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kad toks skaičiavimas gautas pažvelgus į šalių BVP ir mokesčius.

„Gautas skaičius paprastuoju būdu, jei Lietuva paprastai surinkdavo 26 – 27 proc. nuo BVP mokesčiais, tai Estija surenka 32 –33 proc.. Jeigu mes pasiektume tą jų lygį, tai ir gautume 2,5 mlrd. daugiau“, – paaiškina R. Kuodis.

Reikia reformuoti mokestines lengvatas

Ekonomistas mano, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl mes tiek mažai surenkame, legalios mokesčių skylės.

„Labai daug žmonių gauna teisę mokėti mokesčius labai mažus palyginti su įprastomis darbo sutartimis, kurios apmokestinamos 55 proc. Politikai mėgo praeityje dalinti visokias mokestines lengvatas ūkininkams, patentininkams, autoriams ir panašiai. (...)Yra tokia sąvoka – horizontalus mokesčių sistemos teisingumas, kuri sako, kad mes neturėtume diferencijuoti žmonių pagal tai, kokioje srityje jų pajamos yra uždirbtos, ar tai ūkininkas, ar koks prekiautojas turguje, darbininkas gamykloje. Jie iš esmės turėtų būti traktuojami vienodai, bet pas mus taip nėra“, – teigia R. Kuodis.

REKLAMA

Ekonomistas taip pat pažymi, kad estų visuomenė yra tvarkingesnė, jie mato ateitį savo šaliai, elgiasi padoriau ir tai leidžia pasiekti gerą pusiausvyrą. Šešėlis – išvestinis dalykas, kylantis iš moralės, kultūros ir paskatų.

Raimondas Kuodis (nuotr. Fotodiena.lt)

Raimondas Kuodis (nuotr. Fotodiena.lt)

„Jei visi žmonės tvarkingai moka mokesčius, gali turėti mažus mokesčių tarifus. Jei žmonės slepia mokesčius, kaip Lietuvoje tai masiškai vyksta, tuomet turi apmokestinti tuos, kurie neslepia. Dauguma jų dirba viešajame sektoriuje arba didesnėse įmonėse, kurios Vakarų valdomos, skaidresnės. Tokios įmonės moka 55 proc. (mokesčių – tv3.lt) Lietuvoje, o yra tų, kurie moka vidutiniškai 4 proc.“, – pasakoja ekonomistas.

REKLAMA

Ekonomistė Aušra Maldeikienė primena, kad visą laiką mes atsilikdavome nuo Estijos šiais rodikliais. Ir taip pat įvardija neaiškiu verslo ir individualios veiklos liudijimus.

Aušra Maldeikienė  (nuotr. asm. archyvo)

Aušra Maldeikienė (nuotr. asm. archyvo)

„Anksčiau buvo 10 proc. punktų nuo BVP. Mes surinkdavom 32 proc. , estai 42 proc., dabar tas skirtumas apie 5 proc. punktai. (...)Tai didelės grupės, mūsų sistema orientuota taip, kad mokami mokesčiai nuo veiklos rūšies ir visai paprastai kalbant, tai mano mokesčiai apie 45 proc. su „Sodra“ nuo visų pajamų, kai skaitau paskaitas privačiame sektoriuje su individualia veikla, mokesčiai siekia apie 18 proc. tai labai natūralu, kad visur kur įmanoma žmonėms pervedami į tą mažesnių mokesčių sektorių. Kada užmetami mokesčiai ant samdomo darbuotojo tai yra labai daug, dėl to ir tų samdomų darbuotojųlabai mažėja, dauguma stengiasi turėti tas mišrias pajamas: individuali veikla, visokie verslo liudijimai, nors realiai jie teikia tas pačias sąlygas, kaip samdomi darbuotojai.“, – sako A. Maldeikienė.

REKLAMA

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad sunku palyginti, kiek ir kokių lengvatų yra Estijoje, tačiau tiesa, kad lengvatos mažina biudžeto pajamas.

„Žiūrint į Lietuvos mokesčių sistemą, tai lengvatų tikrai yra daug tiek gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tiek pridėtinės vertės mokesčių įstatyme“, – patvirtina N. Mačiulis

Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)

Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)

Ekonomistas įvardija, kad taip pat labai svarbus aspektas geresniam mokesčių surinkimui ir viešojo sektoriaus efektyvumas bei žemas korupcijos lygis.

REKLAMA

„Tose valstybėse, kur labai žemas korupcijos lygis ir labai efektyvus viešasis sektorius, tuomet gyventojai nemano, kad valstybės lėšos yra naudojamos neefektyviai ir neskaidriai, tuomet polinkis sąžiningai mokėti tuos mokesčius yra didesnis“, – mano ekonomistas.

„Sodra“ – viena didžiausių problemų

Dar viena ekonomisto R. Kuodžio nurodoma problema, paskatos imti vokelius. Šios ypač didelės, dėl to, jog nevyksta jokios „Sodros“ reformacijos.

„Sakykim, jei mokėtume į savo asmeninę sąskaitą visą „Sodros“ įmoką, reiškia turėtume paskatą kaupti tuos pinigus, kaip dabar turime paskatas kaupti indelius banke. Tai, ką aš siūlau mūsų „Sodrai“, tai maksimalus skaidrumas. Kitaip tariant, kad „Sodra“ veiktų kaip asmeninių bankinių sąskaitų sistemą. Iš esmės tai švediškas modelis, sukuriantis daug papildomų gerų dalykų, kad žmonės nebūtų skatinami dirbtinai palikti darbo rinkos suėjus pensiniam amžiui. Dėl to, kad jie ilgiau dirbtų – gautų žymiai didesnę naudą. Tarkim, būtų jų pensija būtų didesnė nei dabartinė „Sodros“ sistema jums faktiškai prideda 2 eurus prie pensijos už darbo metus“, – tv3.lt portalui komentuoja R. Kuodis.

REKLAMA

Šią problemą mini ir ekonomistas N. Mačiulis, kuris teigia, kad mokesčių sistemos klausimas remiasi ir į mokesčių moralės klausimą bei gyventojų ir įmonių polinkį mokėti mokesčius.

„Mokant socialinio draudimo įmokas gyventojai jaučia ir mato kokią iš to gaus naudą, tai tada nekyla pagundų slėpti pajamas ir nesumokėti visų socialinio draudimo mokesčių. Lietuvoje ryšio tarp socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų beveik nėra, tai net ir mokant labai dideles socialinio draudimo įmokas valstybė suteikia minimalias garantijas. Ar kalbėsim apie senatvės pensijas, ar apie bedarbių išmokas, ar apie motinystės išmoką – dėl šios priežasties gyventojai turi mažiau paskatų deklaruoti ir oficialiai gauti pajamas“, – teigia N. Mačiulis.

Ekonomistas nurodo, kad daugiausia mokesčių sistemoje galima pasiekti reformuojant „Sodrą“ ir daug tampriau siejant socialinio draudimo įmokas su išmokomis.

R. Kuodis pasakoja, kad daug panašių pasiūlymų jis buvo surašęs ir dar 2010 metais pateikęs „Sodros“ reformų darbo grupei, galiausiai ir Seimas yra juos priėmęs, kaip „Sodros“ reformos gaires. Tačiau iki šiol, pasiūlymais nesinaudojama.

„Na, tai mūsų politikai nėra orientuoti į rezultatą, jie orientuoti į procesą. Tos reformos tik galvos skausmas“, – sako R. Kuodis.

N. Mačiulis mano, kad nors ir reformos nėra lengvas procesas, mokestinė sistema turi tobulėti, turi vykti visuomenės švietimas, rodant, kad sumokėti mokesčiai vis tik yra ta pati nauda ir grąža visuomenei ir tiems patiems mokesčių mokėtojams.

A. Maldeikienė taipogi įvardija, kad labai svarbu visuomenės švietimas.

„Darbuotojas nesupranta, kad įmokos „Sodrai“ yra to darbuotojo pajamos, tai jis labai nuoširdžiai sutinka imti vokelį, nes jam atrodo, kad jis nieko nepraranda, o darbdaviui geriau. Taip didėja tas šešėlis. Visumoje visuomenė yra labai neišsilavinusi ir sutinka su visokiais absurdais. (...)Jie (žmonės – tv3.lt) niekaip mokesčių sistemos nevertina, nes jie jos nesupranta, mažiausiai 95 proc. nesupranta kas yra ta mokesčių sistema, kaip ji veikia. Paklauskit normalaus lietuvio kas yra progresiniai mokesčiai ir jis girsis totalų kliedesį, įskaitant 90 proc. politikų“, – įsitikinusi ekonomistė.

REKLAMA
Parašyk komentarą
    Skaityti komentarus (2)
    Komentuoti

    Lietuvos verslas

    Senjorai (nuotr. Fotolia.com)
    Verslininkai senjorams kiša mintį, kaip prasigyventi (2) 2016.12.09 19:32 Vilnietei Nijolei – 78-eri. Gyvena kukliame bute Lazdynų rajone. Gauna dvi pensijas, todėl sako negalinti labai skųstis. Visgi norėtų gauti ir didesnes pajamas, tačiau savo turtu nieku gyvu nerizikuotų. Čia pragyventa daug metų, viskas sava. „Tegul man milijoną duoda, bet aš nesutinku. Nu jeigu milijoną duoda... Tai ...
    Latvija ir Lietuva (nuotr. Fotolia.com)
    Latviška statistika sudavė smūgį Lietuvai 2016.12.09 19:16 Lietuva išlieka pasyviausia iš Baltijos šalių prekyboje su kitomis Europos Sąjungos narėmis, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per tris šių metų ketvirčius ES teko 61 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 74 proc. ir ...
    Andrius Montrimas (nuotr. Fotodiena/Žygimanto Gedvilos)
    „Lietuvos geležinkelių“ vadovas kreipsis į specialiąsias tarnybas (1) 2016.12.09 17:52 Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ po 6-erių bendradarbiavimo su prieštaringos reputacijos Rusijos koncernu „Transmashholding“ metų ketina kreiptis į specialiąsias tarnybas, norėdama sužinoti, ar Rusijos bendrovė kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, ar geležinkeliai gali toliau su ja dirbti.
    A. Veryga (nuotr. Fotodiena.lt)
    Ne už kalnų – papildomas sveikatos draudimas? (5) 2016.12.09 17:16 Lietuvoje netrukus gali būti įteisintas papildomas savanoriškas sveikatos draudimas. Apie tai susitikęs su opozicijoje esančiais konservatoriais penktadienį užsiminė paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Papildomas sveikatos draudimas galėtų atsirasti. Tik yra problema objektas - nėra aišku šiandien, ...
    “Lietuvos geležinkeliai“ (nuotr. TV3)
    Purtant „Lietuvos geležinkelius“ toliau ritasi galvos (2) 2016.12.09 16:20   Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinės saugos paslaugų įmonės „Gelsauga“ vadovas Algimantas Songaila pareiškė, kad traukiasi iš pareigų. Bendrovė pastaruoju metu gaudavo didžiausius „Lietuvos geležinkelių“ užsakymus vidaus sandorių būdu.   „Patvirtiname, kad Songaila nori išeiti iš įmonės, tačiau ...


    RODYTI ŽEMĖLAPĮ

    +3

    Šiauliai

    +6

    Klaipėda

    +3

    Panevėžys

    +5

    Utena

    +4

    Kaunas

    +5

    Vilnius

    +5

    Alytus

    +5
    Vilnius
    2016-12-09 23:11
    Siųsk savo orų nuotrauką:
    SIŲSTI
    Nuotraukos autorius: Gytis Štramaitis

    Valiutų skaičiuoklė

    EUR

    USD

    GBP

    PLN

    Remejas1-apacia
    Į viršų