REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Grupė Seimo narių siūlo valstybei plačiau atverti savo iždą, skirstant paramą daugiavaikėms šeimoms. Politikų manymu, šiuo metu per mėnesį vaikui skiriama 28,5 Eur išmoka atrodo juokinga, mat vien tik gimusio vaiko kraitelis kainuoja apie 800 Eur.

Grupė Seimo narių siūlo valstybei plačiau atverti savo iždą, skirstant paramą daugiavaikėms šeimoms. Politikų manymu, šiuo metu per mėnesį vaikui skiriama 28,5 Eur išmoka atrodo juokinga, mat vien tik gimusio vaiko kraitelis kainuoja apie 800 Eur.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu Išmokų vaikams įstatyme numatyta, kad bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 28,5 Eur, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 Eur.

REKLAMA

Taip pat yra numatyta, kad bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, yra skiriama ir mokama 15,2 Eur išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 Eur.

Šio įstatymo pataisas Seime įregistravę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nariai Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Jaroslavas Narkevičius, Zbignevas Jedinskij, Juzefas Kvetkovskij, Michalas Mackevič įsitikinę, kad tokia valstybės parama vaikų turinčioms šeimoms yra apgailėtina.

REKLAMA
REKLAMA

LLRA atstovai siūlo gerokai padidinti vaikams skiriamas išmokas ir numatyti, kad bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų būtų skiriama ir mokama ne 28,5 Eur, o 120 Eur dydžio išmoką per mėnesį, gimus pirmam vaikui, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 Eur.

Gimus antrajam ir kitiems vaikams, politikų siūlymu, kiekvienam vaikui per mėnesį būtų skiriami 120 Eur, nepaisant tėvų gaunamų pajamų dydžio. Taip pat šeimos pajamų dydžio apribojimai nebūtų taikomi ir gimus pirmajam neįgaliam vaikui. Kaip numato Seimo nariai, 120 Eur dydžio išmoka per mėnesį būtų mokama kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų. Jei bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų vaikai ar buvę šeimoje globojami vaikai mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šią išmokų vaikams skyrimo tvarką LLRA nariai siūlo įteisinti nuo 2017 m. sausio 1 d.

Ragina imti pavyzdį iš kaimynų

„Šiuo metu Lietuvoje valstybės politiką šeimoms remti suponuoja, jog auginti vaikus yra prabanga, o ne būtinybė“, – piktinasi didinti išmokas vaikams siūlę parlamentarai.

Anot jų, apklausos duomenys rodo, kad tik gimus vaikui, dauguma tėvų išleidžia vidutiniškai 800 Eur vien tik vaiko kraiteliui.

„Jei šeimos pajamos yra minimalios, tai yra pakankamai didelė suma netgi įvertinant tai, jog valstybė skiria gimus vaikui 418 Eur vienkartinę išmoką. Augant kūdikiui ir vaikui, susidaro dar didesnės išlaidos. Sauskelnių, kūdikių maistelių ir kitų būtiniausių vaikų prekių kainos taip pat yra labai didelės, todėl 28 Eur piniginės išmokos iki 2-jų metų ir 15 Eur nuo 2-jų metų tikrai yra labai menkos, lyginant su patiriamomis išlaidomis“, – pažymi LLRA frakcijos nariai.

REKLAMA

Seimo nariai ragina Lietuvą pasimokyti iš kitų Europos valstybių pastangų didinti vaikų gimstamumą.

„Lenkijoje nuo 2016 m. pavasario už antrą ir kitus vaikus šeimos gaus po 500 zlotų (112 Eur – tv3.lt) kas mėnesį“, – atkreipia dėmesį parlamentarai.

Baksnoja į bauginančią statistiką

Didinti vaikams skirtas išmokas siūlantys Seimo nariai įsitikinę, kad tokių sprendimų reikia imtis nedelsiant, mat Lietuva demografiniu požiūriu tiesiog nyksta.

„Statistikos departamento duomenimis, dviejų žmonių šeima Lietuvoje pagimdo daugmaž 1,5 vaiko, kai pasaulio vidurkis – 2,5 vaiko. Tarp 192 pasaulio šalių Lietuva pagal gimstamumo rodiklį yra 182-oje vietoje ir toks suminis gimstamumo rodiklis jau vadinamas demografiniu nykimu.

REKLAMA

Statistikos departamento duomenimis 2001 m. pradžioje vaikai sudarė 24,4 proc. visų gyventojų, o 2014 m. pradžioje – 18,1 proc. Jungtinių Tautų skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks tik 2,453 mln. gyventojų. Tokia situacija ir prognozės verčia susirūpinti gimstamumo mažėjimo problema Lietuvoje ir nedelsiant ieškoti atitinkamų sprendimų“, – įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėsto LLRA nariai.

Sociologas: ne tokiu būdu reikia skatinti gimstamumą

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, sociologas Romas Lazutka, vertindamas LLRA narių pasiūlymus didinti vaikams skiriamas išmokas, visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad 120 Eur dydžio išmoka gali būti nepakeliama valstybės biudžetui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu tokia pašalpa mokama kiekvienai šeimai, tai būtų labai gerai, bet jų dydis yra kaip Vakarų šalyse, tai yra maždaug po šimtą ar pusantro šimto eurų vienam vaikui, tik Lietuvoje, palyginus su kitomis išmokomis, su atlyginimais, netikiu, kad tai yra būtų padaryta.

Matyt, tai yra spekuliacija artėjančių Seimo rinkimų laikotarpiu, nes kiti kritikuos ir atsargiau šiuo klausimu laikysis, o iniciatoriai galės sakyti, kad „mes geri, o mūsų nepalaiko“, o žmonėms tai patiks“, – portalui tv3.lt kalbėjo R. Lazutka.

„Galima paskaičiuoti. Reikia padauginti išmokos dydį iš mėnesių skaičiaus per metus, o vėliau padauginti iš vaikų skaičiaus, tai tie skaičiai didelis bus ir aš nelabai tikiu, kad ši iniciatyva bus priimta“, – aiškino sociologas.

REKLAMA

Anot R. Lazutkos, į socialinę politiką, į siekį padidinti gimstamumą šalyje reikėtų žvelgti labiau sistemingai. „Vaikų gimstamumui poveikis yra didesnis, kai tėvai gali suderinti darbą su vaikų priežiūra, nes tai Lietuvoje yra didžiulė problema. [...]

Kitas dalykas – mūsų švietimo sistemoje vaikai turi labai daug atostogų, o jų tėvai neturi. Tas laikas, kai seneliai galėjo vaikus prižiūrėti kaime, jau praėjo, kadangi dauguma senelių, kuriems yra 50-55 metai, dar dirba.

Dar yra labai svarbu, kad tėvai, kai planuoja vaiko susilaukti, žiūri ne tik į tas materialines sąlygas, bet į ilgalaikes perspektyvas, galvoja apie tai, kas bus, jei jie susirgs, kas bus, jei jie išsiskirs“, – kalbėjo sociologas.

REKLAMA

Pasak R. Lazutkos, vaikams skirtų išmokų padidinimas, neatsižvelgiant į šeimos gaunamas pajamas, iš tikrųjų gali tik sumažinti skurstančių žmonių motyvaciją dirbti.

„Tokios išmokos yra geros ta prasme, nes jos nemažina noro, motyvacijos dirbti tų, kurie negali daug uždirbti, bet išmokos atiteks ir tiems, kurie ir užsidirba pakankamai. Taigi, tą problemą gali išspręsti per progresinius mokesčius. [...]

Tai būtų argumentas, kad jiems nereikėtų papildomai mokėti, bet iš jų galima paimti mokesčių forma, padidinti mokesčius. Valstybės biudžeto požiūriu būtų nulinis variantas – kiek jiems duota, tiek pat padidinami mokesčiai – bet toks variantas, kai mokamos išmokos vaikams visiems vienodai, būtų labai tinkamas, kurie dirba mažai, o tai sumažintų motyvaciją dirbti“, – svarstė sociologas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų