REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kas lemia tai, kaip suprantame demokratiją?

Tai, ką žmonės supranta kaip demokratiją, ar ko iš jos nori, skiriasi priklausomai nuo istorijos, kultūros, „Žinių radijui“ sakė „Baltijos tyrimų“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė.   „Valstybėse, kurios laikomos demokratinėmis ir pasiekusiomis daug per ilgą laiką, dauguma gyventojų patenkinti demokratija. Bet turbūt vienas iš didžiausių procentų patenkintų – buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Jeigu pažiūrėtume įvairias socialines, demografines grupes, labai ryškūs skirtumai tarp skirtingų amžiaus grupių – labiau patenkintas jaunimas, žmonės iki 30 m., gyvenantys didmiesčiuose, uždirbantys daugiau. Labiausiai nepatenkinti demokratine santvarka – vyresni nei 50 m., mažesni miesteliai ir žmonės su mažesnėmis pajamomis“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo R. Ališauskienė.   Anot „Baltijos tyrimų“ generalinės direktorės, įdomu tai, kad Lietuvoje dauguma žmonių, kurie palaiko valdančiojoje koalicijoje esančias partijas, nebūtinai yra patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.   „Tradiciškai dažniausiai labiausiai būna patenkinti tie rinkėjai, kurių partijos laimėjo rinkimus ar sudaro valdančiąsias koalicijas, o mažiausiai patenkinti būna opozicijos rėmėjai. Bet Lietuvoje per visą šią kadenciją labiausiai patenkinti buvo tie, kurie remia Socialdemokratų partiją, Lietuvos liberalu sąjūdį bei Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. O labiausiai nepatenkinti „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos rinkėjai, nors šios partijos yra valdančiojoje koalicijoje“, - pastebėjo pašnekovė.   Tuo tarpu 92 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjų nepatenkinti tuo, kaip veikia demokratija Lietuvoje. Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūno pavaduotoja Vanda Kravčionok mano, kad taip yra dėl to, kad žmonės jaučiasi apgauti.   „Aš manau, kad žmonės jaučiasi apgauti kai kurių demokratiškai išrinktų institucijų sprendimais. Galime paminėti žemės grąžinimo problemą, Konstitucinio Teismo sprendimą dėl to, kad kaina sostinėje už hektarą žemės yra 6000 litų, kai rinkos kaina yra tūkstančiais kartų didesnė“, - kalbėjo V. Kravčionok.   Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą galite išgirsti www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/02/08/zvilgsnis/53808 

Tai, ką žmonės supranta kaip demokratiją, ar ko iš jos nori, skiriasi priklausomai nuo istorijos, kultūros, „Žinių radijui“ sakė „Baltijos tyrimų“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė.   „Valstybėse, kurios laikomos demokratinėmis ir pasiekusiomis daug per ilgą laiką, dauguma gyventojų patenkinti demokratija. Bet turbūt vienas iš didžiausių procentų patenkintų – buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Jeigu pažiūrėtume įvairias socialines, demografines grupes, labai ryškūs skirtumai tarp skirtingų amžiaus grupių – labiau patenkintas jaunimas, žmonės iki 30 m., gyvenantys didmiesčiuose, uždirbantys daugiau. Labiausiai nepatenkinti demokratine santvarka – vyresni nei 50 m., mažesni miesteliai ir žmonės su mažesnėmis pajamomis“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo R. Ališauskienė.   Anot „Baltijos tyrimų“ generalinės direktorės, įdomu tai, kad Lietuvoje dauguma žmonių, kurie palaiko valdančiojoje koalicijoje esančias partijas, nebūtinai yra patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.   „Tradiciškai dažniausiai labiausiai būna patenkinti tie rinkėjai, kurių partijos laimėjo rinkimus ar sudaro valdančiąsias koalicijas, o mažiausiai patenkinti būna opozicijos rėmėjai. Bet Lietuvoje per visą šią kadenciją labiausiai patenkinti buvo tie, kurie remia Socialdemokratų partiją, Lietuvos liberalu sąjūdį bei Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. O labiausiai nepatenkinti „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos rinkėjai, nors šios partijos yra valdančiojoje koalicijoje“, - pastebėjo pašnekovė.   Tuo tarpu 92 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjų nepatenkinti tuo, kaip veikia demokratija Lietuvoje. Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūno pavaduotoja Vanda Kravčionok mano, kad taip yra dėl to, kad žmonės jaučiasi apgauti.   „Aš manau, kad žmonės jaučiasi apgauti kai kurių demokratiškai išrinktų institucijų sprendimais. Galime paminėti žemės grąžinimo problemą, Konstitucinio Teismo sprendimą dėl to, kad kaina sostinėje už hektarą žemės yra 6000 litų, kai rinkos kaina yra tūkstančiais kartų didesnė“, - kalbėjo V. Kravčionok.   Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą galite išgirsti www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/02/08/zvilgsnis/53808 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų