Istorija, apie tai, kaip sukčiai „Paypal“ įmonės vardu siekia išvilioti pinigus iš naivių asmenų, pasidalijo į tv3.lt redakciją kreipęsis skaitytojas Vytis.
Vytis pasakojo, jog jau gerą pusmetį internete yra patalpinęs skelbimą, kuriame pardavinėja savo motociklą. Motociklu susidomėjo asmuo, kuris pareiškė gyvenantis ir dirbantis Bulgarijoje. Anot Vyčio, transporto priemonės pirkėjas pasiūlė pinigus už prekę pervesti per elektroninių atsiskaitymų sistemą „PayPal“, pažadėjęs, jog už visais pinigų pervedimui reikalingais bei motociklo transportavimui reikalingais mokesčiais pasirūpins pats ir pardavėjui nereikės mokėti nė cento.
„Jau iš pradžių atrodė keista, nes pirkėjas tik pasidomėjo apie tai, kiek laiko turiu motociklą ir kokia būtų galutinė motociklo kaina. Jokių klausimų nebuvo nei apie motociklo techninę būklę, nei apie tai, kas anksčiau juo naudojosi, nei apie ridą. Aišku, galbūt pirkėjas motociklą norėjo pirkti ne sau arba tiesiog ketino jį perpardavinėti“, – pasakojo Vytis.
Vytis teigė, jog pats nėra užsiregistravęs „PayPal“ sistemoje ir ja nesinaudoja, todėl motociklo pirkėjui pasiūlė pinigus pervesti tiesiogiai jam į galiojančią banko sąskaitą, tačiau Bulgarijoje esą gyvenantis pirkėjas primygtinai siūlė pinigų pervedimą atlikti per „PayPal“, mat jis esą tiesiogiai pinigus negali pervesti, atsižvelgiant į jo „darbo pobūdį“.
Paprašė 500 Eur
Vytis aiškino suradęs draugę, kuri naudojasi „PayPal“ sistema ir paprašė motociklo pirkėjo, kad pinigus už prekę jis pervestų jai.
Anot jaunuolio, pirkėjas galiausiai jam atsiuntė žinutę, jog atliko pinigų pervedimą, tačiau pinigų sumą, kuri buvo nurodyta esą „Paypal“ atsiųstame pranešime, buvo 500 eurų didesnė negu sutarė pirkėjas ir pardavėjas.
Motociklo pirkėjas aiškino, jog daugiau pinigų nei buvo tartasi pervedė tam, kad pardavėjas 500 eurų pervestų transportavimo agentui, kuris motociklą nugabentų į Bulgariją.
„Iš pradžių pats esą bulgaras sakė, kad pasirūpins visais, tai yra ir transportavimo, mokesčiais, o dabar situacija susiklostė tokia, kad turiu pats iš savo pinigų kažkokiam transporto agentui, kuris esą gyvena Ispanijoje, parvesti 500 eurų ir tik tada sistema leis man pačiam išsigryninti arba į sąskaitą persikelti visus pirkėjo pervestus pinigus už motociklą“, – pasakojo Vytis.
„Ir aš, ir „PayPal“ sistema besinaudojanti draugė gavome neva oficialius pranešimus iš pačios įmonės „PayPal“, kad už prekę pervestus pinigus galima bus išsigryninti, tik tada, kai bus įvykdytas pirkėjo prašymas transporto agentui pervesti 500 eurų. Keista buvo ir tai, kad elektroniniame pašte, iš kurio esą siunčiami oficialūs „PayPal“ pranešimai – tiesa, rašyti labai oficialiai, naudojant „PayPal“ logotipą – nebuvo jokių žodžių „PayPal“ ar kažko panašaus“, – tęsė Vytis.
Ėmėsi bauginimo taktikos
Anot Vyčio, galiausiai jis nesutiko atlikti jokių pinigų pervedimų pats, o tada, kaip teigė pats pašnekovas, prasidėjo šantažas ir bauginimai.
„Pradėjo plaukti elektroniniai laiškai, kad, jeigu 500 eurų nepervesiu per 24 valandas, vėliau – per 48 valandas, prieš mane imsis „tam tikrų įstatyme numatytų legalių priemonių“, „kad bus užblokuota „Paypal“ vartotojo sąskaita“, kad „mano duomenys bus perduoti net FTB (JAV nusikaltimų tyrimų ir žvalgybos tarnyba – tv3.lt)“, – pasakojo pašnekovas.
Vytis tikino, jog jokių pinigų nepervedė, o grasinančius laiškus gauna iki šiol. Jaunuolis teigė, kad apie susidariusią situaciją pranešė pačiai įmonei „Paypal“.
Specialistas: sukčiai mėgsta prisidengti garsių įstaigų pavadinimais
Portalo tv3.lt nupasakotą skaitytojo situaciją įvertinęs banko „Swedbank“ Rizikos kontrolės specialistas Mindaugas Montvilas pažymėjo, jog sukčiai minėtu atveju tiesiog prisidengė viena saugiausių elektroninių atsiskaitymų įmone vadinamos „PayPal“ vardu.
„Laiško siuntėjas prisistato PayPal atstovu, bet pagal veiksmų eigą matyti, jog tai sukčiai, kurie siekia išvilioti lėšas iš motociklo pardavėjo. Laiškai, kai siuntėjas būna įvardinamas kaip realiai egzistuojanti finansų institucija, sukčių yra naudojami gana dažnai. Dažniausiai tai daro Afrikos šalių piliečiai.
Sukčiavimo schemos paprastai būna labai panašios ‒ pagal surastą skelbimą internete siūlomi įvairius pirkimo variantai. Dažniausiai sukčiai siunčia suklastotą banko mokėjimo patvirtinimą arba, kaip minėtoje situacijoje, apsimeta mokėjimo įstaiga ir informuoja apie atliktą pavedimą“, – pasakojo M. Montvilas.
Anot jo, paprastai virtualioje erdvėje besidarbuojantys sukčiai nusitaiko 700-1000 eurų vertės prekes.
Banko „Swedbank“ specialistas M. Montvilas akcentuoja, kad siekiant nepakliūti į sukčių pinkles, reikėtų vadovautis šiais patarimais: • Įsitikinti pinigų pervedimu tik prisijungus su savo autentifikavimo duomenimis prie savo sąskaitos ir pamačius, ar sąskaitoje iš tiesų yra minėtos lėšos; • Laiškai iš neva finansų įstaigų dažniausiai siunčiami iš Afrikos šalių, tad laiškuose matyti gramatinės klaidos; • Siuntėjo adresas dažnu atveju nėra susijęs su institucijos pavadinimu, kuri, neva, siunčia laišką (šiuo atveju mokėjimo patvirtinimą); • Sukčiai mėgsta prisidengti garsių mokėjimo įstaigų pavadinimais, taigi žmogus nepagalvoja apie apgavystės galimybę; • Neatmestina, kad pardavėjui gavus tikrą pinigų pervedimo patvirtinantį dokumentą, mokėjimą visgi galima atšaukti. Tai galima padaryti kai kuriose mokėjimo įstaigose, tad jeigu pardavėjas jau išsiuntęs parduodamą prekę, jos sustabdyti dažnu atveju jau nebeįmanoma; • Jeigu pardavėjas už parduodamą prekę gauna kitokią pinigų sumą, nei yra sutarta, jau turi kilti įtarimas, nes pardavėju gali būti siekiama pasinaudoti išgryninti nusikalstamu būtu gautus pinigus; • Rekomenduojama visuomet su pirkėju bendrauti ne tik el. paštu, bet ir telefonu. Pasak specialisto, pastebėjus, kad iš galimai mėginama išvilioti pinigus, apgaulės būdu, visą informaciją reikia kuo skubiau perduoti policijai ir bankui.
