„Galimybė leisti vaiką į darželį pagerėjo ir tai gali būti vienas iš tų akstinų, kad tėvai nebebijo turėti vaikų, nes žino, kad kažkokiu būdu jiems pavyks išspręsti tą darbo ir darželių derinimo dalyką. Buvo parodytas rūpestis ir dėmesys jauniems žmonėms“, - teigė profesorė.
Šeimų prestižas auga
Pasak jos, ir viešojoje erdvėje nuomonė apie šeimas pagerėjo:
„.Šeimos su aukštesniu išsilavinimu linkusios turėti daugiau vaikų ir jos rodo gerą pavyzdį. Šeimos su viešuoju išsilavinimu rodo gana gerą pavyzdį ir mes matome viešojoje erdvėje gana daug pavyzdžių: kad ir tie patys sportininkai turi po tris vaikus, ir tai laikoma teigiamu pavyzdžiu“, - sakė D. Krupickaitė.
Ji pažymėjo, kad padidėjusį gimstamumą galėjo lemti ir vadinamieji atidėti gimdymai, kuomet šeimų finansinei padėčiai pagerėjus, jos nutaria susilaukti palikuonių.
Profesorės teigimu, dar nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti prielaidas dėl ateities gimstamumo rodiklių. D. Krupickaitė sako, kad valstybė skatintų gimstamumą, jeigu pajamas šeimoje sietų ne su asmeniu, o su šeima – taip moterys jaustųsi socialiai saugesnės.
„Yra didelė bėda tai, kad šeimos pajamos yra susietos su asmeniu, bet ne su šeima. Vaiko gimimas pirmiausia yra krūvis moteriai, jos mažėja atlyginimai bent jau tuo laikotarpiu, o vyras visada turi didesnes galimybes daryti karjerą. Tad jeigu pajamos ir pensija būtų susieta su šeima, t.y., vyro ir moters uždarbis būtų jungiamas į vieną, tTada, išėjus į pensijų, vyro ir moters pajamos turėtų būti dalinamos bendrai. Juo labiau, žinant vyrų mirtingumą, vyras miršta, o moteris lieka be nieko – taip moteris yra socialiai nesaugi ir tai stabdo gimstamumą“, - teigė D. Krupickaitė.
Ji taip pat nurodė, kad mokesčių lengvatos šeimoms yra per mažos.
Lėmė gerėjanti ekonomika
Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad didėjantis gimstamumas pirmiausia reiškia teigiamą poslinkį šaliai.
„Turint omeny, kad demografinės problemos Lietuvoje yra labai didelės ir Lietuva yra viena iš sparčiausiai senėjančių Europos Sąjungos šalių, aišku, kad didesnis gimstamumas yra teigiamos naujienos. Didėjantis gimstamumas turi būti valstybės prioritetas ir reikėtų ieškoti priemonių, kaip būtų galima jį paskatinti“, - sakė jis.
Ekonomisto nuomone, didėjantį gimstamuma galėjo lemti gerėjanti šalies ekonominė situacija.
„Nedarbo lygis sumažėjo, darbo užmokestis auga maždaug 5 proc. per pastaruosius kelerius metus. Gyventojai turbūt jaučia mažesnį nerimą dėl savo asmeninių finansų ir po tos finansinės duobės 2009 metais daliai gyventojų tai pasirodė tinkamas metas auginti daugiau vaikų“, - sakė jis.
N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad gimstamumo rodiklis, kuris rodo, kiek moteris per gyvenimą užaugina vaikų, šiuo metu siekia 1,7 – kitaip tariant, 10 moterų užaugina 17 vaikų. Gyventojų skaičius valstybėje išlieka stabilus, kai rodiklis lygus 2,1.
„Lietuvoje šio amžiaus pradžioje šis rodiklis buvo nukritęs iki 1,2 – jis buvo visiškai neadekvatus. Dabar siekia 1,7 – artėjame prie 2,1, bet jis dar yra nepakankamas, kad būtų užtikrintas stabilus gyventojų skaičius. Tai reiškia, kad reikia daug daugiau pastangų ir daug daugiau priemonių, skatinančių gimstamumą, nes kitų kelių, kaip galima išspręsti tą problemą, yra labai mažai“, - sakė ekonomistas.
N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad rekordinis vaikų skaičius per šiuos metus pasiektas nepaisant to, kad gimdančių asmenų skaičius sumažėjęs dėl emigracijos.
Rezultatai – po ilgų metų
Ekonomistas taip pat pastebi, kad augantis gimstamumas duos rezultatų tik po maždaug 20-25 metų, kai tie gimę asmenys įsilies į darbo rinką ir taps nebe išlaikytiniais asmenimis, o mokesčių mokėtojais. Todėl N. Mačiulis sako, kad apie gimstamumo didinimą reikėjo galvoti šio amžiaus pradžioje, kuomet jau buvo aišku, kad laukia demografinė duobė.
„Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir visuomenės senėjimas yra tik iš dalies susiję su didele pastarojo dešimtmečio emigracija. Pagrindinė priežastis vis tik yra labai žemas gimstamumas, kurį mes matėme pirmuosius penkiolika metų po Nepriklausomybės atkūrimo. Tik dabar po mažu jis artėja prie to lygio, kuris užtikrintų stabilų gyventojų skaičių Lietuvoje, bet vis dar yra nepakankamas. Tai reiškia, kad reikia ieškoti priemonių ir mokestinių lengvatų, mažiau apmokestinant pajamas iš tų gyventojų, kurie turi du ir daugiau vaikų, ir užtikrinant adekvačią infrastruktūrą vaikų auginimui miestuose“, - sakė ekonomistas.
Pasak jo, tyrimai rodo, kad vienas iš pagrindinių barjerų, trukdančių auginti didesnes šeimas, yra nepakankamas darželių, sporto būrelių ir kitų ugdymo priemonių skaičius miestuose.
Šių metų rugpjūtį gimė 3018 mažyliai, liepą – 3289, birželį – 3020. Palyginimui, 2014 metais iš viso gimė 30369 kūdikiai, arba vidutiniškai 2530 kūdikių per mėnesį, o 2013 metais – 29 885 kūdikiai, arba vidutiniškai 2490 naujagimių per mėnesį..
