„Pabėgėliai galėtų būti pagalba darbo rinkoje, bet ne visur galime įdarbinti žmones, kurie gauna pašalpą. Tada Lietuviškos institucijos, darbų saugos priežiūros, instrukcijos, gaisrinės, sako, kad tas žmogus nieko nemoka, tad to žmogaus negalima paruošti darbui”, - kalbėjo A. Akstinas.
Reikia socializacijos centrų
Pasak jo, pirmiausia Lietuvoje turi būti kuriama infrastruktūra pabėgėliams integruoti, čia turėtų būti steigiami socializacijos centrai, kurie padėtų įtraukti pabėgėlius į bendruomenę, kaip juos mokinti kalbos, kaip supažindinti su kultūra, Lietuvos verslo mentalitetu ir kultūrų skirtumais.
„Ūkiuose, kur galima būtų įdarbinti pabėgėlius, reikėtų juos ir apgyvendinti – nesu tikras ar tokias galimybes ūkiai turi. Be to, nesu tikras, ar aiškinant pabėgėliams su darbu susijusią saugumo techniką ir siekiant pavesti jiems ūkio darbus, nebus daugiau kliūčių ir biurokratijos”, - teigėA. Akstinas.
Pasak jo, ekonominę naštą dėl emigrant antplūdžio pajus visa Europos Sąjunga, tame tarpe ir Lietuva, o tai, kad bendrija, anot A. Akstino, neturi pabėgėlių srautų valdymo strategijos, iššauks didesnę problemą nei Graikijos finansų krizė.
Laukiami statybose
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė, kaip ir A. Akstinas, pažymėjo, kad daugumai pabėgėlių Lietuva taps tarpine stotele į Vakarų Europos šalis, tokias kaip Vokietija. Visgi Z. Sorokienė nurodė, kad pabėgėliai Lietuvoje turės galimybę atrasti savo nišą.
„Pas mus labai trūksta statybininkų – tad žmonės, kurie turi tas specialybes ir kompetencijas dirbti šitą darbą, stengsis įsidarbinti, darbdaviai tai įvertins, ir jie tikrai ras savo vietą. Galbūt jie įneš naujų vėjų iš savo šalyse buvusio verslo – turiu galvoje tas veiklas, kurios dar pas mus neprigijusios arba sunkiai prigijusios, menkiau naudojamos”,- sake Z. Sorokienė.
Ji pažymėjo, kad, pavyzdžiui, prekybos rinka yra prisotinta, ir čia naujiems žaidėjams įsitvirtinti būtų sunku, tačiau pabgėliai galėtų pradėti savo verslą ar vystyti individualias veiklas – pavyzdžiui, atidaryti kirpyklą ar pan.
Z. Sorokienės teigimu, gyventojai neturėtų nerimauti, kad pabėgėliai atims iš jų darbo vietas, o geranoriškai solidarizuotis su Europa, nes pabėgėlių priėmimas – Lietuvos įsipareigojimas Bendrijai.
Visgi pašnekovė pabrėžia, kad pabėgėlių srautai turi būti valdomi:
„Esu už tai, kad neplūstų pabėgėliai, kad kažkas nesipelnytų ir nepadarytų verslų vežant žmones į nežinią, ES turėtų sustabdyti tokius dalykus, bet darbar yra, kaip yra, ir tai turime toleruoti”, - sakė Z. Sorokienė.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas žiniasklaidai yra sakes, kad sėkmingai integruoti migrantai yra potenciali darbo jėga, pridedanti šaliai diversifikacijos.
