„Kai kurie verslininkai jau įjungė pavojaus sireną, teigdami, kad darbo našumo plėtrą aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ilgainiui palaidos mūsų prekių konkurencinį pranašumą. Nors iš pirmo žvilgsnio su tuo būtų galima sutikti, tokie samprotavimai man primena vieno garsaus nekilnojamojo turto plėtotojo mintis 2007-2008 m., kad būstas negali būti parduodamas pigiau savikainos plius tam tikra pelno marža. Praėjo pusmetis ir šis „dėsningumas" sutrupėjo kaip vien tik iš tarkuotų bulvių pagaminti cepelinai“, - socialiniame tinkle rašė ekonomistas.
Pasak G. Nausėdos, realus darbo užmokesti šiuo metu daug sparčiau auga dėl to, kad šalyje turime defliaciją. O toliau mažėjant nedarbo lygiui vidutinis darbo užmokestis neturės tendencijos lėtėti.
„Veikiau atvirkščiai, infliacijai pamažu didėjant galimai nominalus darbo užmokestis augs dar sparčiau nei šiuo metu auga. Mes prognozuojame, kad taip bus 2016 metais ir augimas bus spartesnis nei 2015 metais”, - tikino ekonomistas.
Darbuotojams tokia situacija turėtų būti maloni, tačiau darbdaviai skundžiasi dėl darbo užmokesčio kaštų didėjimu. Pašnekovas mano, kad skųstis nėra ko, o verslininkams reikia investuoti į technologijas.
„Viskas priklauso nuo to, kiek daro užmokestis aplenkia darbo našumą. Juk viskas yra darbdavių rankose ir jeigu jie mato, kad yra konkurencingumo problemos, būtina investuoti į darbą taupančias technologijas, tos kurios leistų sumažinti darbo užmokesčio kaštus. Būtent šia linkme ir turėtų vykti investicijos“, - įrodinėjo G. Nausėda.
Atlyginimai didėja, tačiau dar ne tokie kaip kitose Baltijos šalyse
Kaip pastebi „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas dirbančiųjų skaičius Lietuvoje auga sparčiausiai (+2,1 tūkstančiai), o darbo užmokestis – lėčiausiai (+4.6%), lyginant su kitomis Baltijos šalimis.
„Toks sutapimas neatsitiktinis, nes kuo mažesnės galimybės prisivilioti naujų darbuotojų – tuo didesnis spaudimas kyla esamiems darbuotojams didinti darbo užmokestį. Šią taisyklę puikiai patvirtina Latvija, kurioje dirbančiųjų skaičius auga lėčiausiai, o darbo užmokesčio - sparčiausiai. Tačiau Lietuvą taip pat netrukus ištiks Latvijos likimas, nes potencialiai galinčių įsilieti į darbo rinką gyventojų Lietuvoje sparčiai mažėja“, - socialiniame tinkle rašė Ž. Mauricas.
Lietuvos darbo užmokesčio atsilikimas pasak ekonomisto G. Nausėdos atsirado po globalinės krizės ir kol kas vis dar atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių.
„Atsižvelgiant į realų darbo užmokestį, tai manau ties skirtumai tarp Baltijos šalių tampa nebe žymūs, bet tai nepaneigia klausimo, kad per krizę, mes atsilikome. Aš tai siečiau ne tik su lėtesniu atsigavimu pirmaisiais pokriziniais metais, bet ir su atsargia minimalios mėnesinės algos didinimo strategija“, - teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak „Nordea“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, Lietuvos ekonomika stiebiasi į viršų, nežiūrint vis gilėjančios Rusijos ekonominės krizės.
„Ekonomikos augimą į priekį tempia spartus investicijų (tiek į gyvenamojo būsto statybas, tiek į mašinas ir įrenginius) ir vidaus vartojimo augimas, skatinamas sparčiai kylančio darbo užmokesčio, mažėjančio nedarbo lygio ir žemos infliacijos“, - žiniasklaidai išplatintame pranešime sakė Ž.Mauricas.
Prognozuojama, kad privatus vartojimas Lietuvoje šiemet padidės 4 proc., 2016 metais - 4,3 proc., o 2017-aisiais - 3,5 proc., tuo tarpu valdžios sektoriaus vartojimas turėtų augti atitinkamai 2,3 proc., 2,5 proc. ir 2 procentais. Investicijos, kurios pernai išaugo 8 proc., šiemet turėtų padidėti 5,8 proc., 2016-aisiais - 6 proc., o 2017 metais - 4,5 procento.
Nedarbo lygis Lietuvoje, pernai sudaręs 10,7 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 8,6 proc., kitąmet - iki 7,5 proc., o 2017 metais - iki 6,5 procento.
