Radviliškietė Kristina naujagimę dukrytę sūpuoja savo miesto ligoninėje. Tačiau gali būti, kad jau kitąmet Radviliškio gyventojos gimdyti bus priverstos vykti į Šiaulius – daugiau nei 20 kilometrų nuo namų. Vykdoma sveikatos sistemos reforma numato, kad akušerijos skyriai, kurie per metus priima mažiau nei tris šimtus gimdyvių, bus perkelti į kitas ligonines.
„Labai stresavau, kai sužinojau, kad gali uždaryt gimdymo skyrių, kad mažai gimdyvių, girdėjau. Sunerimau, kad būtų reikėję važiuot į Panevėžį arba į Šiaulius. Nenoriu, nes apie šitą ligoninę geresnius atsiliepimus girdėjau“, - sako Kristina.
Ligoninės vadovybė sako, kad Akušerijos skyrius jau dabar finansuojamas nebe sveikatos draudimo, o savivaldybės lėšomis. Pernai čia gimė mažiau nei 300 kūdikių, kažin, ar daugiau bus sulaukta ir šiemet. Taigi skyriaus greičiausiai nebeliks.
„Jeigu būtų didesnis kiekis gimdymų – taip, jisai apsimokėtų mums ir finansiškai, ir tikrai norėtume jį vystyti. Bet jeigu yra mažiau kaip 300 gimdymų, tai yra ekonomiškai neperspektyvu“, - aiškina Radviliškio ligoninės direktorės pavaduotoja Rita Sesickienė.
Gimdyvių Lietuvoje vis mažiau, nes mažėja gyventojų. Tai ypač pastebima rajonų ligoninėse, neretai jose lovos stovi tuščios, o tai – nuostolinga. Kitur bus perkeliami ir chirurgijos skyriai, jei juose per metus atliekama mažiau kaip 400 didžiųjų operacijų. Mažinant lovų skaičių siekiama plėtoti ambulatorinę pagalbą, esą remiamasi Vakarų pavyzdžiu. Reforma palies apie dešimtadalį šalies ligoninių. Pasak sveikatos apsaugos ministrės patarėjos, permainos per metus leis sutaupyti daugiau kaip 40 milijonų eurų.
„Tiesiog norime racionalizuoti pacientų srautus ir išdėstyti juos taip, kad sistema funkcionuotų efektyviau“, - tikina sveikatos apsaugos ministrės patarėja Janina Kumpienė.
Planas išdėstytas Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Vis dėlto jį išklausę gydytojai ir pacientų atstovai ministerijos užmojuose mato trūkumų. Apie permainas esą mažai žino ir gyventojai, ir patys medikai. Pacientų atstovė sako, kad kol kas kalbama apie pinigus, tačiau svarbiau – gydymo kokybė.
„Neišgirdau, kuo tai bus naudinga pacientui, nes žmonės, ypač sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, turi daugybę problemų. Kartais jie ir gauna šeimos gydytojo siuntimą pas specialistą, bet jeigu jam reikia važiuoti į kitą miestą, jis praktiškai neturi finansinių galimybių“, - tikina Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Ligoninių asociacijos prezidentas teigia, kad, kai ligonio būklė sunki, svarbi kiekviena minutė. O pacientams teks važiuoti net į kitą miestą.
„Kelionė gali baigtis ir nekaip, kol nuvyks ar nuveš tą pacientą į didesnę ligoninę“, - perspėja Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalius Vaiginas.
Gydytojai savo ruožtu baiminasi prarasti darbą, nors ministerija tvirtina, kad atleidimų nebus, nes regionuose nėra medikų pertekliaus.
„Gydytojas, kuris dirba stacionare, labai dažnai yra atvažiuojantis iš kitur, čia jo antraeilės pareigos. O jeigu tai yra pagrindinis jo darbas, jeigu ir būtų tas skyrius uždarytas, jisai gali įsidarbinti ambulatorinėje konsultacinėje poliklinikoje“, - sako sveikatos apsaugos ministrės patarėja.
„Rasti darbo didžiosiose ligoninėse sunku net ir jauniems specialistams, jau nešnekant apie vyresnio amžiaus. O rajonų specifika – gydytojų amžiaus vidurkis yra apie 55 m“, - jai oponuoja Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas.
Kol kas ministerijos planą kritikuoja ir parlamentarai. Jų teigimu, neaišku, kaip pasiskirstys pacientų srautai, esą ligoniai gali nesutilpti į gretimų didmiesčių ligonines. Tokių pavyzdžių esą yra ir dabar. Maža to, reikia apskaičiuoti, ar ligonių vežiojimas nekainuos brangiau nei dabartinis lovų išlaikymas. Kol kas komitetas plano nepalaimina.
„Apie pilną konsolidavimą negali būti kalbos ir komitetas, tik gavęs visą pilną informaciją, skaičius, priims sprendimą rugsėjo 16 d.“, - aiškina Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Šalies sveikatos sistema reformuojama jau 12 metų. Ji turėtų būti baigta kitąmet. Dėl tolesnės pertvarkos žodį tars Vyriausybė.
